Tuo įsitikinęs rašytojas, žurnalistas ir pozityvistas Jeronimas Laucius, pirmadienį Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centre susitikęs su Kėdainių Trečiojo amžiaus universiteto studentais. Čia jis senjorams skaitė paskaitą apie pozityvaus tikslo siekimo būdus, pristatė savo kūrybos knygeles, skatinančias eiti pozityvių pokyčių keliu. 

Rašytojas ir pozityvistas J. Laucius susitikime su Kėdainių krašto senjorais aiškino pozityvumo naudą sveikatai. Kartu jis pristatė ir savo kūrybos knygelių seriją, kuri padeda ugdyti save kaip pozityvią asmenybę.

Rašytojas ir pozityvistas J. Laucius susitikime su Kėdainių krašto senjorais aiškino pozityvumo naudą sveikatai. Kartu jis pristatė ir savo kūrybos knygelių seriją, kuri padeda ugdyti save kaip pozityvią asmenybę.

Paklaustas, kodėl nusprendęs keliauti po Lietuvą ir skaityti įvairaus amžiaus žmonėms paskaitas apie pozityvaus gyvenimo būdo svarbą, J. Laucius pažymėjo, kad jį tai daryti skatina Lietuvoje esama situacija, kuri anaiptol nėra gera.
„Lietuvoje daugiausia iš Europos Sąjungos šalių naudojama antidepresantų, daugiausia pasaulyje savižudybių, daugiausia kalinių, mokyklose daugiausia patyčių, daugiausia žmonių žūva keliuose, esame liūdniausi, kas trečias žmogus lankosi pas psichologus, plinta alkoholizmas, narkomanija ir t. t. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiką, vienas žmogus, sergantis priklausomybės ligomis, veikia septynis aplinkinius. Vadinasi, mes gyvename negatyvumo, depresijos, žmogiškųjų ryšių praradimo, emocinio alkio fone“, – įsitikinęs rašytojas pozityvistas. Norėdamas tokią situaciją bent kiek pakeisti į gerąją pusę, jis jau dvidešimt metų ne tik gilinasi į pozityvumo šaknų paieškas, bet ir važinėja po Lietuvą skaitydamas žmonėms paskaitas apie pozityvumo naudą bei įvairiausius būdus, kaip pasijusti darniu ir harmoningu visuomenės nariu.

Pasiklausyti J. Lauciaus paskaitos, surengtos Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centre, susirinko pilna auditorija Trečiojo amžiaus universiteto studentų.

Pasiklausyti J. Lauciaus paskaitos, surengtos Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centre, susirinko pilna auditorija Trečiojo amžiaus universiteto studentų.

Išleido ir knygų seriją
„Savo paskaitose aš skatinu žmogų laikytis psichologinės, minčių higienos. Kaip privalu kasdien plautis rankas, taip kasdien turime rūpintis ir savo mintimis, emocijomis – turime stengtis jas palaikyti švarias ir pozityvias. Tai turi būti kasdieninis žmogaus rūpestis savimi, tačiau privalu į tai įtraukti ir artimiausią mus supančią aplinką – šeimą, mokyklą, universitetą“, – kalbėjo J. Laucius ir pridūrė, kad nevalia pamiršti ir knygų.
Biblioterapinė pagalba yra viena veiksmingiausių priemonių norint pasveikti sergant depresija, užėjus slogučiui. Šiam tikslui rašytojas yra parengęs ir išleidęs gausybę knygelių vaikams ir suaugusiems.
„Pastaruosius metus, ieškodamas esminių negatyvumo išvengimo priežasčių ir gyvenimo pozityvumo paieškos, kartu su psichoterapeutu A. Alekseičiku bendravau su depresija sergančiais ligoniais jo vedamų grupinių seminarų metu. Pagal tai išleidau knygas „Laiškai iš Vasaros 5“ ir „Atsisveikinu su depresija“. Sveikatos ministerija įsigijo 300  knygos „Atsisveikinu su depresija“ egzempliorių, kaip efektyvią priemonę propaguoti pozityvaus mąstymo galią, dvasinę sveikatą, žmonių savivertę. 2014 m. išleista knyga „Dėl savęs, tavęs, nesvetimo. Pamąstymai apie dvasinę sveikatą“ (kartu su psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku ir prof. habil. dr. Vilija Targamadze)“, – sakė rašytojas J. Laucius.

Siūlo žvelgti giliau ir plačiau
Pastaruoju metu yra sukurta per 70 emocijų valdymui skirtų modelių.
„Svarbiausia matykim esmę, o ne smulkmenas. Juk dažniausiai žiūrime sau po kojomis, žemyn, nematom tiek daug visko aplinkui. Nekreipkim dėmesio į smulkmenas – matykim visumą ir eikim į šviesią gyvenimo pusę. Rūpinkimės ir stenkimės palaikyti stabilų ir sveiką psichologinį klimatą. Mes visi esame pripratę prie negatyvumo – pykti, visus keiksnoti. Ir tuomet nebematom savęs, mat dažniausiai patys tampame viso to ašimi“, – kalbėjo J. Laucius ir pridūrė, kad svarbu ugdyti ir kūrybiškumą.
„Mes neskatinam kūrybiškumo, o juk visa tai su pozityvumu yra vienoje eilėje. Pavyzdžiui, vaikas mokyklą baigė vienais dešimtukais – tokį aš vadinu „žinių storuliu“ – jo galva prikimšta įvairių teorinių žinių, tačiau siela tuščia. Tada dažnai atsitinka, kad žmogus pasimeta ir nueina ne tais keliais“, – kalbėjo pašnekovas. Todėl jis įsitikinęs, kad pozityvumą ir kūrybiškumą privalu ugdyti jau nuo mažiausių dienų vaikų darželiuose, mokyklose.
„Šiuo metu kuriu psichologinės higienos pagrindų gaires vaikų darželiams, mat man gana neramu, kad apie pozityvumą visai nekalbama nuo pat mažų dienų. Tačiau man labai malonu, kad susitikimuose su manimi gausiai dalyvauja pagyvenę žmonės. Tikiuosi, kad jie išgirstas žinias perduos savo vaikams ir anūkams“, – šypsojosi lektorius. Kartu jis pridūrė pasigendąs dėmesio ir palaikymo šių idėjų skaidoje bei propagavime aukščiausiuoju, valstybiniu lygmeniu.

Planuose – pozityvistų klubas
Paklaustas, ar lengva būti pozityvistu šiuolaikiniame pasaulyje, J. Laucius sakė tiesiog gyvenantis džiaugsme ir ramybėje.
„Ar lengva būti pozityvistu? Visų pirma man malonu važinėti po Lietuvą ir susitikinėti su žmonėmis. Nesvarbu, kad kartais nesumoka, kad tenka sugaišti nemažai laiko ir apleisti leidyklos „Trys žvaigždutės“ veiklą. Bet man ypač malonu, kuomet pasiveja padėkos skambučiai, prie manęs plūsta dėkingi žmonės po seminarų ir susitikimų. Aš moralinį pelną gaunu didžiulį, o tai man ir teikia didžiausią gyvenimo džiaugsmą“, – sakė pozityvistas, seminarus ir susitikimus organizuojantis visoje Lietuvoje. „Tikiuosi, kad ilgainiui atsiras vis daugiau pozityvizmo pasekėjų, todėl mano ateities planuose jau formuojasi pozityvistų klubo vizija. Klube susiburs visi, kuriems nesvetimos laimingo ir optimistiško gyvenimo idėjos“, – sakė J. Laucius.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Rimas

    Lietuvoje daugiausiai iš Europos Sąjungos šalių naudojama antidepresantų, net visame pasaulyje „pirmaujame“ pagal savižudybes, turime daugiausiai kalinių, mokyklose patioriame daugiausiai patyčių, keliuose žūva daugiausiai žmonių, kas trečiam reikia psichologo pagalbos. Ko gi, po velniais, vertos kalbos apie nuolat gerėjantį gyvenimą?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.