Ne tik Kėdainių rajono, bet ir visos Lietuvos problema tapę netinkamai suprojektuoti bei pastatyti miesto nuotekų valymo įrenginiai neabejotinai turės būti rekonstruojami. Rajono meras Saulius Grinkevičius siekia, kad savivaldybės biudžetui tektų kuo mažesnė finansinė našta ir didžioji dalis lėšų būtų skirta iš šalies biudžeto. Savo principinę poziciją S. Grinkevičius išsakė  susitikęs su vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu.

Mero siekis – sumažinti finansinę naštą

Prieš keliolika metų modernizuojant valymo įrenginius nebuvo tinkamai įvertintas nuotekų padidėjimas ateityje, taip pat parinkta neefektyvi technologija.

Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiai ne pirmą kartą atsiduria ne tik rajono, bet ir visos šalies dėmesio centre. Dėl netinkamai išvalomų nuotekų, į Nevėžį išleidžiamame vandenyje azoto kiekiui viršijant leidžiamas normas Europos komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą, valstybei gresia rimtos finansinės sankcijos.

Prieš kurį laiką įvykęs incidentas, kai patekus nuodingoms medžiagoms sutriko nuotėkų išvalymas tik dar kartą įrodė, jog anksčiau rekonstruoti valymo įrenginiai dirba ties savo techninių galimybių riba.

Nors apie būtinybę rekonstruoti netinkamai suprojektuotus, išvalyti nuotekų tinkamai negalinčius įrenginius kalbama jau kuris laikas, iki šiol nerandama bendro sutarimo, kaip bus finansuojamas milijoninis projektas.

Pirminiais skaičiavimais, vien investicinio projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų. Pradžioje teigta, kad iš valstybės biudžeto bus dengiama 50 proc. šios sumos, o likusią dalį – turės sumokėti Kėdainių rajono savivaldybė. Tačiau tokiai Aplinkos ministerijos pozicijai kategoriškai prieštarauja rajono meras S. Grinkevičius ir siekia, kad rajonui tektų mažesnė finansinė našta.

Tartis dėl finansavimo sąlygų praėjusį ketvirtadienį rajono meras S. Grinkevičius vyko susitikti su vyriausybės kancleriu A. Stončaičiu. Meras siekia, kad valstybės biudžeto indėlis finansuojant valymo įrenginių rekonstrukciją sudarytų ne 50, o bent 70 procentų.

Problemą žadėjo aptarti vyriausybės posėdyje

Po susitikimo vyriausybės rūmuose S. Grinkevičiaus vylėsi, jog išeitį iš esamos situacijos pavyks rasti, bus priimtas abi puses tenkinsiantis sprendimas. Juolab delsimas spręsti iš buvusių rajono vadovų paveldėtą problemą rimtais nemalonumais gresia visai Lietuvai. Dėl netinkamai išvalomų nuotekų Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą, valstybei gresia milijoninės baudos.

Pirminiais skaičiavimais, vien investicinio projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų. Pradžioje teigta, kad iš valstybės biudžeto bus dengiama 50 proc. šios sumos, o likusią dalį – turės sumokėti Kėdainių rajono savivaldybė. Tačiau tokiai Aplinkos ministerijos pozicijai kategoriškai prieštarauja rajono meras S. Grinkevičius ir siekia, kad rajonui tektų mažesnė finansinė našta.

Jeigu Aplinkos ministras Kęstutis Navickas kategoriškai teigė, kad pusę valymo įrengimų rekonstrukcijai reikalingos sumos rajono savivaldybė turi dengti savomis lėšomis, panašu, kad vyriausybės kancleris išgirto mero S. Grinkevičiaus argumentus, kad tai taptų sunkiai pakeliama finansine našta visam rajonui.

„Ministro pirmininko patarėjui pavesta šį klausimą aiškintis su Aplinkos ministerija, taip pat kancleris A. Stončaitis pažadėjo šią problemą aptarti artimiausiame vyriausybės posėdyje“, – sakė Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius.

Rajono meras minėjo susitikimo metu vyriausybės kancleriui argumentavęs, kad savivaldybė tiesiog neturinti tiek lėšų biudžete, kad galėtų padengti pusę 3,5 mln. eurų vertės investicinio projekto. Juo labiau, kad šią problemą būtina spręsti kuo skubiau ir tai ne rajono, bet visos šalies problema.

„Manau, kad A. Stončaitis suprato šios problemos esmę. Susitikimo metu jis pripažino, jog reikia ieškoti sprendimo būdų. Džiugu, kad prasidėjo konstruktyvus dialogas“, – po susitikimo su vyriausybės kancleriu A. Stonšaičiu sakė rajono meras S. Grinkevičius.

Nevykusių sprendimų pasekmė

Kodėl susiklostė tokia situacija? Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Ovidijaus Kačiulio teigimu – ši problema yra paveldėta. Jo vertinimu, dabartinė padėtis, kai padidėjus taršalų kiekiui ilgam sutriko valymo įrenginių darbas – buvusių rajono vadovų padarytų klaidų pasekmė.

Prieš keliolika metų modernizuojant valymo įrenginius nebuvo tinkamai įvertintas nuotekų padidėjimas ateityje, taip pat parinkta neefektyvi technologija.

„Matyt rekonstrukcijos darbai buvo atlikti tokie, kokie buvo suprojektuoti. Tuomečiai vadovai manė, jog galima pasirinkti tokias technologijas, kokias pasirinko. Kodėl buvo pasirinktos tokios technologijos, kurios nėra pajėgios nemažam, nemenką pramonę turinčiam miestui, turėtų atsakyti  buvę vadovai“, – sakė O. Kačiulis.

Šias dvi priežastis, netinkamai pasirinktą technologiją bei nesugebėjimą prognozuoti didėsiančių nuotekų srauto ir taršos yra minėjęs ir Aplinkos ministras K. Navickas.

Klaidų kaina – 3,5 mln. eurų

Šiai duomuonei, kodėl prieš keliolika metų investavus dešimtis milijonų litų senąją valiuta, valymo įrenginiai neveikia taip, kaip turėtų pritarė ir bendrovę „Kėdainių vandenys“ konsultuojantis mokslininkas.

„Projektuojant šiuos valymo įrenginius nebuvo numatyta, jog ateityje didės ne tik išleidžiamų nuotekų kiekiai, bet ir tarša“, – konstatavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. Viktoras Račys.

Galiausiai susidarė situacija, kai palaipsniui padidėjant nuotekų srautams ir teršalų koncentracijai, valymo įrengimai jau nėra pajėgūs atlikti savo funkcijos.

Našta rajonui taptų nepakeliama

„Tokios sąlygos, kurias pradžioje siūlė Aplinkos ministerija – mums nėra priimtinos. Nes finansinė našta, kuri tektų rajono savivaldybei, taptų tiesiog nepakeliama. Suprantu, jog rekonstruoti valymo įrenginius būtina, nes priešingu atveju sankcijos grėstų visai Lietuvai, tačiau vietos savivaldybei neturi būti užkraunama tokio našta. Tai mano, kaip savivaldybės vadovo, principinė pozicija, – sakė rajono meras S. Grinkevičius.

 

Savivaldybės vadovas tikino Aplinkos ministerijos atstovams siūlęs valstybės lėšomis finansuoti 70 proc. rekonstrukcijos projekto, likusius 30 proc. per pusę, lygiomis dalimis pasidalintų rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama bendrovė „Kėdainių vandenys“.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.