Kiaulių maras pasiekė Keleriškius

Per penkiolika tūkstančių kiaulių Josvainių kiaulidėse auginančios bendrovės „Sistem“ direktorius Aivaras Urba gyvena tarsi ant parako statinės.

Afrikinis kiaulių maras prie kiaulidžių artėja žaibo greičiu. Praėjusią savaitę Keleriškiuose, esančiuose vos už keturių kilometrų nuo kiaulidžių, krito trys iš penkių vienoje sodyboje augintų kiaulių. Visoms joms nustatytas maras. Likusios dvi kiaulaitės buvo užmigdytos ir jų skerdiena išsiųsta tyrimams.

„Kol kas galime tik konstatuoti faktą – kiaulių maras plinta ir pasiekė Keleriškius. Prieš porą savaičių ši liga pakirto Pėdžių kaime (Pelėdnagių sen.) augintas kiaules. Laukiame aukščiausios valdžios nurodymų, ką toliau daryti ir kokių veiksmų imtis. Sodyboje, kurioje rastas kiaulių maro užkratas, atliekamos dezinfekcijos. Apie kitas kaimo kiaules kol kas jokių žinių neturime. Gyventojus esame įspėję, kaip jie turi elgtis su kiaulėmis. Visi žino, kokių reikalavimų laikytis“, – sakė Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Jurgita Jagačanskė.

Kiek anksčiau buvo paskelbtas įsakymas kiaules iki rugsėjo 23 dienos išpjauti Vilainių, Šėtos ir Pelėdnagių seniūnijoje.

„Žinios apie plintantį marą mums labai nemalonios. Tačiau dėl to mes turime savo nuomonę. Viskas aišku, kai maras plinta gamtoje. Tačiau nusikaltimu laikome fizinių asmenų veiksmus, kai jie kiaules augina nesilaikydami jokių reikalavimų. Kadangi mūsų kompleksas pakliuvo į 10 kilometrų maro apsaugos zoną, tai dabar 30 parų mes negalime nei pirkti, nei parduoti kiaulių. Kiaulių pardavimas mūsų bendrovei buvo vienintelis pajamų šaltinis. Tik pagalvokit, kaip viskas sugriūva per dieną, kai nebegalime gauti lėšų, o kiaules reikia šerti“, – ne pačiomis geriausiomis naujienomis dalijosi bendrovės „Sistem“ direktorius A. Urba.

Kiaulių komplekso vadovo teigimu, iki šiol jų kiaulidės buvo antrojoje maro apsaugos zonoje. Tai reiškia, kad jie galėjo laisvai parduoti kiaules, o perdirbėjai iš šių kiaulių gamino įvairią produkciją ir ją galėjo parduoti Europos Sąjungos šalyse. Jei kompleksas patektų į trečiąją zoną, tada sąlygos sugriežtėja: kiaules laisvai parduoti galima Lietuvoje, bet iš jų pagamintus produktus tektų realizuoti tik mūsų šalyje. „Tokiu atveju iš mūsų kiaulių niekas nenorėtų pirkti“, – sakė A. Urba.

Pasak kiaulių augintojų, jau artimiausiu metu jie susitiks su Žemės ūkio ministerijos vadovais ir kalbės apie tai, kaip pažaboti marą. „Mūsų manymu, reikia griežtinti fiziniams asmenims sąlygas dėl kiaulių auginimo. Negalima šiuo įtemptu laiku, siaučiant marui, nepaisyti nustatytų taisyklių. Juk neretai gyventojai ne tik kad nepersirengia eidami į tvartus, bet ir grybų atliekomis šeria kiaules. Taip užkratas ir pasiekia namus. Kai kalbame apie tvarką, reikia pastebėti, kad kiaulių kompleksuose ši liga neplinta. Kiaulės suserga ir miršta tik pavienėse sodybose. Vadinasi, fiziniai asmenys turi atsakingiau žiūrėti į kiaulių auginimą“, – įsitikinęs A. Urba.