Kiaulių augintojams grėsmė vis auga

0

kiaule_vienaKėdainių Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja apie kilusį 12 -ąjį Afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį mažame kiaulių ūkyje, Jonavos rajone, Žeimių miestelyje. Afrikinio kiaulių maro virusas išskirtas iš kritusios kiaulės.

Šis židinys yra netoli Kėdainių rajono ribos ir patenka į 10 km apsaugos  zoną, į kurią įeina Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnija (Akmenių k., Aukupėnų k., Baldinkos k., Beinaičių k., Juciūnų k., Liaudiškių k., Nartautų k., Pėdžių k., Rimuolių vs., Slikių gst., Slikių k., Stašaičių k., Šilainių k., Užkapių k., Vainiūnų k.) ir Šėtos seniūnija (Pakščių k., Pručių k.). Ši zona nustatyta siekiant užtikrinti tinkamas AKM likvidavimo ir apsaugos priemonių įgyvendinimą.

AKM židinių daugėja, nes kiaulių augintojai nesilaiko elementarių biologinio saugumo reikalavimų: apsilankę miške (galimai AKM virusu užkrėstose teritorijose) eina į tvartus nepersiavę batų, nepasikeičia drabužių, šeria kiaules maisto atliekomis, žole, laiko jas lauke. Nors, atvirkščiai, ūkininkai turėtų būti itin budrūs ir atsargūs, atsakingai laikytis kiaulių auginimo reikalavimų, nes kaimyninėse šalyse AKM virusas plinta į naujas teritorijas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja kiaulių augintojus dėl pavasarį padidėjusios grėsmės kiaulėms užsikrėsti afrikiniu kiaulių maru (AKM). Biologinio saugumo reikalavimų būtina laikytis visus metus, tačiau tai ypač svarbu atšilus orui ir prasidėjus ūkio darbams.

„Šiltuoju metų laiku AKM viruso židiniai kiaulių laikymo vietose nustatomi kur kas dažniau nei žiemą. Tikimybė, kad AKM virusas pateks į ūkius itin padidėja kiaules šeriant šviežiai nušienauta ir termiškai neapdorota žole. Ypatingai budrūs turi būti kiaulių augintojai, gyvenantys netoli miškų, nes šernai gali ištrypti žolę pamiškėse, palikdami AKM viruso sukėlėjų. Todėl draudžiama kiaules šerti šviežiai nušienauta žole. Visus pašarus būtina apdoroti termiškai. Taip pat kiaules draudžiama šerti maisto atliekomis“, – pabrėžia VMVT direktorius Jonas Milius.

Kiaulių laikytojai turi aptverti jų laikymo vietą, siekiant išvengti kontaktų su laukiniais gyvūnais, ir riboti pašalinių asmenų įėjimą į tvartą, ypač jei asmuo lankėsi kitame ūkyje ar dalyvavo medžioklėje.

Ūkininkai, eidami prie gyvulių, turi persirengti darbo drabužiais. Prie įėjimų į tvartus būtina įrengti dezinfekcinius barjerus užpildytus, dezinfekcinėmis priemonėmis veikiančiomis AKM viruso sukėlėjus. Dezinfekcinių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.

Kraikui naudojami pakratai (šienas) turi būti 90 dienų išlaikyti sausoje, vėdinamoje patalpoje. Negalima kiaulių laikyti lauke ar diendaržiuose. Kiaulių laikytojai turi nuolat prižiūrėti teritoriją, reguliariai šienauti žolę, genėti medžius, naikinti graužikus ir kitus kenkėjus, reguliariai valyti tvartus, šalinti mėšlą. Be to, būtina užtikrinti, kad į ūkį nebūtų įvežamos ligų simptomų turinčios kiaulės.

Įtarus, kad kiaulės serga užkrečiamąja liga ar joms pradėjus gaišti, būtina nedelsiant apie tai pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar teritorinei VMVT tarnybai.

VMVT primena ūkininkams, kad kartą į ketvirtį reikia deklaruoti kiaules ir užregistruoti jų laikymo vietas. Pasikeitus gyvulių skaičiui, apie tai privaloma informuoti veterinarijos gydytoją, teritorinę VMVT ar savivaldybių administraciją, kad būtų atnaujinti duomenys apie laikomas kiaules.

Nustačius AKM židinį kiaulių laikymo vietoje, aplink ją nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos. Šiose zonose atskiru sprendimu gali būti nurodyta išskersti visas savo reikmėms laikomas kiaules, o tai atneša žmonėms nemažų nuostolių.

Jei nėra galimybių įrengti kiaulių laikymo vietų pagal visus reikalavimus, galima pereiti prie kitų ūkininkavimo rūšių.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kėdainių VMVT inf.

Leave A Reply