Praėjusį penktadienį vykusiame rajono Tarybos posėdyje buvo patvirtintas sprendimas dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų Kėdainių rajono savivaldybės kaimiškųjų seniūnijų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), skirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo.

Tarybos nariai gana nemažai diskutavo, kokiai kelių priežiūros tvarkai pritarti. Seniūnų teigimu, pasirinktas geriausias variantas.

Šis klausimas svarstytas jau antrą posėdį. Vadinasi, lėšų skyrimas kaimiškų kelių priežiūrai tikrai aktualus klausimas.
Daugumos Tarybos narių nuomone, buvo nutarta palikti galioti pastaruosius kelerius metus buvusią tvarką, tik ji kiek papildyta. Iš Lietuvos kelių direkcijos gaunamos lėšos yra dalijamos į dvi dalis – 40 procentų tenka miestui, 60 procentų kaimiškosioms seniūnijoms. Pastarosios lėšas gauna atsižvelgus į seniūnijos gyventojų skaičių ir teritorijoje esamų kelių ilgį. Gauti pinigai taip pat įsisavinami pagal patvirtintas taisykles – apie pusė jų skiriama kapitalinėms investicijoms: naujų asfalto dangų tiesimui, likusi didžioji dalis tenka duobių lopymui, žvyravimui, o maždaug penki procentai lieka eismo saugumui užtikrinti. Žvyrkelių greideriavimui lėšas skiria rajono savivaldybė.
„Pastaruosius dvejus metus mes gaudavome panašią sumą pinigų kelių priežiūrai. Kiek jų bus skirta šįmet, kol kas neaišku. Iki šiol sprendimą dėl būtinų kelių priežiūros darbų priimdavome bendrame susirinkime su seniūnaičiais. Pagal naujai priimtą tvarką savo nuomonę dėl kelių priežiūros turės išsakyti ir ūkininkų bei verslo atstovai. Paprastai sutarimus visada rasdavome, nors kiekvienas seniūnaitis labiausiai rūpinasi savo kaimu, o seniūnui juk turi rūpėti visa seniūnija. Pernai aristaviškiai iš pradžių buvo nutarę tvarkyti vieną gatvę, bet vėliau nuomonę pakeitė. Mes į tokį jų sprendimą atsižvelgėme ir darbus atlikome ten, kur gyventojai norėjo. Visada įsiklausome į žmonių pageidavimus ir paisydami bendrų interesų darome sprendimus“, – sakė Vilainių seniūnijos seniūnas Antanas Bružas.
Tačiau nusistovėjusi, tik kiek papildyta tvarka ne visiems Tarybos nariams pasirodė tinkama. Ada Štelmokienė ir Darius Petrauskas savo balsus atidavė už kitą kaimiškųjų seniūnijų kelių tvarkymo tvarką, kuri paremta nustatytais kriterijais. „Mes norėjom kažko naujo. Tai, kas patvirtinta dabar, jau buvo. Atsirado tik lėšų skirstymo komisijos papildymas naujais nariais. Mes norėjome, kad keliai būtų reitinguojami ir tai darytų ne seniūnijos atstovai, bet būtų sprendimas viso rajono mastu. Mes norime, kad keliai būtų tiesiami ir remontuojami ten, kur reikia. Dabar pasirinktasis variantas viską leidžia spręsti seniūnijoms“, – sakė Tarybos narė A. Štelmokienė.
Darius Petrauskas taip pat sakė, kad norėjo naujovių: „Juk būtų buvę galima pabandyti kažką nauja. Jei tas variantas su kriterijais būtų nepasiteisinęs, prie senojo būtume galėję grįžti bet kada. Man tik įdomu, kad dauguma Tarybos narių gana aktyviai pasisakė, jog reikia permainų kelių priežiūros klausimais ir dar posėdžio išvakarėse pritarė kriterijų variantui, bet balsavimo metu pakeitė savo nuomonę.“
Mažesniųjų seniūnijų seniūnai įsitikinę, kad pasirinktasis variantas, kai dėl kelių tvarkymo sprendimus priims patys seniūnijos bendruomenės nariai, yra pats geriausias. „Jei būtų pritarta tvarkymui pagal kriterijus, tai mūsų seniūnija greičiausiai net kelerius metus nebūtų gavusi lėšų. Dabar gauname proporcingai pagal kelius ir gyventojus ir patys sprendžiame, kur ką daryti“, – sakė Surviliškio seniūnijos seniūnė Vanda Petrauskienė. Jai pritarė ir Gudžiūnų seniūnijos seniūnas Regimantas Valiauskas: „Mūsų seniūnijai tvarka su kriterijais būtų buvusi pražūtinga. Mes būtume patekę tarp tų, kuriems lėšų visai nekliūtų.“
Po priimto sprendimo seniūnai neslėpė džiugių šypsenų, kad pasielgta teisingai, nes kitą variantą ne vienas įvardijo kaip kažko darymą vien dėl permainų. Pokyčiai gal ir būtini, tačiau juos darant negalima pamiršti žmonių gerovės ir visuotinio intereso.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.