Maždaug po metų Keleriškių tvenkinys sulaukė antrosios karpių injekcijos. Spalio 4-osios popietę į kraštiečių lankomą tvenkinį suleista kiek daugiau kaip pusė tūkstančio maždaug pusantro kilogramo sveriančių dvimetinių karpiukų. 

Į Keleriškių tvenkinį antruoju įžuvinimo etapu paleista per 500 dvimečių karpių.

Į Keleriškių tvenkinį antruoju įžuvinimo etapu paleista per 500 dvimečių karpių.

Pernai spalį į Keleriškių tvenkinį buvo suleistas panašus skaičius tik mažesnių karpiukų.
Iš viso šio kiek daugiau negu 10 hektarų plotą užimančio tvenkinio įžuvinimui per dvejus metus atvežta per tūkstantį žuvų.
Pasak žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorės Indrės Šidlauskienės, prie tvenkinių įžuvinimo programos grįžta po trumpos pertraukos. „Kurį laiką ministerija rūpinosi tvenkinių įžuvinimu, bet buvo padaryta pertrauka. Dabar įžuvinimo programa vėl sėkmingai tęsiama. Įžuvinimui karpiukai auginami Šilavote ir išvežiojami po visą šalį. Jie paleidžiami ne į išnuomotus, bet likusius laisvus valstybinius tvenkinius“, – sakė I. Šidlauskienė.
Pasak tarnybos vadovės, įžuvinimo planai kasmet sudaromi konsultuojantis su mokslininkais. „Mokslininkai pataria, kur ir kokias žuvis reikia paleisti į upes ar tvenkinius. Gerai žinome, kad tam reikia ir žinių, ir tyrimų. Ne visos žuvys draugiškai sugyvena. Paprastai per metus į šalies tvenkinius paleidžiama per 20 milijonų žuvų. Žvejai jau pastebėjo, kad Lietuvos vandens telkiniuose gerokai padaugėjo lašišų. Tai sėkmingo šešiolikos įžuvinimo metų rezultatas.

Pasak įžuvintojų, paaugintos žuvys geriau pritampa atviruose vandenyse.

Pasak įžuvintojų, paaugintos žuvys geriau pritampa atviruose vandenyse.

Dabar į telkinius išvežame ir paleidžiame 16 įvairių rūšių žuvų. Daugiausia karpių, lašišų, upėtakių, ungurių, eršketų. Vietoje programos tikrai nestovi. Nuolat ieškoma, kokios galimybės įžuvinti vandens telkinius naujomis žuvimis. Ateičiai planuojama upes ir tvenkinius įžuvinti sterlėmis, meknėmis, ūsoriais. Viskas priklauso nuo mokslininkų rekomendacijų. Ką jie patars, tą ir darysime“, – sakė I. Šidlauskienė.
Pasak Žuvininkystės tarnybos vyriausiojo specialisto Justo Poviliūno, šį rudenį į Keleriškių tvenkinį paleistus karpius geriausia žvejoti bus po metų: „Nors paleisti karpiai ir nėra mažiukai, tačiau juos dar būtų gerai paauginti. Šįkart iš Šilavoto atvežti gana stambūs karpiai. Vadinasi, žuvys nebus lepios, jos turėtų puikiai pritapti šiame tvenkinyje. Karpiai žvejų mėgėjų gana mėgstamos žuvys, nors žvejai mėgsta pasigirti ir lydekų, lašišų laimikiais.“
Įžuvinimo procesą stebėjęs Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Alfonsas Čeida džiaugėsi sulaukęs įžuvintojų apsilankymo: „Tikrai smagu, kad įžuvinimo programos neaplenkia ir mūsų rajono. Turime puikių žvejų, tad kuo vandens telkiniuose turėsime daugiau ir įvairesnių žuvų, tuo bus geriau.“

Panašios naujienos