Pačiame Kėdainių miesto centre, prie pat rajono savivaldybės, stovi paminklas, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti. Vyčio simbolis, iškaltas akmenyje bei įrėmintas geležimi – taip atrodantis paminklas buvo iškilmingai ir originaliai atidengtas Kovo 11-osios proga.

„Šis paminklas – jau antrasis, atidengtas šiais metais. Esu labai dėkingas Kazimierui Preikšai už šią nuostabią dovaną mūsų miestui“, – atidengimo ceremonijos metu sakė Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.

Tebejaudina pokario laikų vaizdai

Šios skulptūros pagrindinę dalį – akmeninį Vytį – Kėdainių rajono savivaldybei padovanojo gydytojas odontologas Kazimieras Preikša. Vyras šiuo metu gyvena Utenoje, tačiau augo Kėdainiuose ir iki šiol mūsų miestui jaučia daug sentimentų.

„Užaugau Kėdainiuose, Kauno gatvėje, pokario laikais. Per langus matydavau žmones, vežamus į Sibirą arba į Kauno gatvės kapines. Matydavau ir raudonąsias gurguoles. Skiriu šią dovaną bendraminčiams kėdainiečiams. Kad ir kiek laiko okupantai iš mūsų plėšė šį Vyčio simbolį, vis dėlto jiems to nepavyko padaryti. O dabar Lietuva yra laisva“, – sakė mecenatas K. Preikša, pridurdamas, kad nors šiuo metu ir gyvena Utenoje, tačiau širdyje visada save laikė ir tebelaiko kėdainiečiu.

Meras Saulius Grinkevičius dėkojo paminklo mecenatui Kazimierui Preikšai (stovi trečias iš kairės).

Vyras pokario laikais, būdamas vos septintos klasės mokinys, pats buvo tardytas saugumo. Visa tai vyko dabartinio restorano „Grėjaus namas“ pastato vietoje. Kaskart, K. Preikšai atvykus į Kėdainius ir pasivaikščiojus po senamiestį, atgyja to laikotarpio vaizdai bei išgyvenimai. „Tas kiemelis man priminė tuos laikus, kai buvau septintoje klasėje. Kartą iš kiemelio išėjau į Didžiąją gatvę ir nustebau – į kokį gražų miestą papuoliau. Tačiau palyginus su tuo, kas darėsi mieste pokario laikais, vaizdas būtų visiškai skirtingas, mat tuo metu čia liejosi žmonių kraujas“, – prisiminimais dalinosi K. Preikša.

 

 

Dovana miestui

Akmenį su iškaltu Vyčiu Kėdainių rajono savivaldybė gavo dovanų.

„Pasitarę su savivaldybės vyr. architektu Vytautu Kundrotu, nusprendėme, kad geriausia paminklą pastatyti prie savivaldybės. Nutarėme pakelti akmenį, todėl jį įkomponavome į specialius rėmus, kad akmuo gerai matytųsi. Esu dėkingas visiems rėmėjams, prisidėjusiems prie paminklo sukūrimo ir atidengimo“, – sakė Viačeslavas Čerenkovas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Vėliau paminklas tamsiuoju paros metu bus specialiai apšviestas, jį puoš aplinkui pasodintos gėlės. Vyčio autorius – skulptorius Valentinas Šimonėlis, rėmus sutiko padaryti ir padovanoti UAB „Laumetris“.

Brandino idėją ilgai 

Naujasis paminklas atidengtas prie pat Kėdainių rajono savivaldybės.

Apie tai, kad reiktų pastatyti paminklą, kuriame deramas dėmesys būtų skirtas Lietuvos simboliui – Vyčiui – jau seniai kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių skyrius. Jo pirmininkas Jonas Šleževičius džiaugėsi, kad pagaliau ši svajonė buvo įgyvendinta. „Pagaliau mes Kėdainiuose turime paminklą, kuris malonus mūsų visų širdžiai. Vasario 16-ąją buvo atidengtas paminklas, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Jis daugiau primena netektis, kurias Lietuva patyrė kovų už laisvę metu. Na, o šis, atidengiamas Kovo 11-ąją, yra labiau skirtas džiaugtis, kad Lietuva yra laisva. Jis primins mums valstybės šimto metų jubiliejų. Mes, politiniai kaliniai, tremtiniai, dar 2015 metais kėlėme idėją pastatyti Kėdainiuose šimtmečiui skirtą paminklą. Džiugu, kad po kelerių metų ši mūsų idėja išsipildė“, – džiaugsmo neslėpė J. Šleževičius.

Prisijungė ir kėdainiečiai

Savivaldybės vadovai kartu su paminklo mecenatu K. Preikša nukirpo geltonos, žalios ir raudonos spalvų balionų kilimą, kuris, pakilęs į dangų, atidengė naująjį Lietuvos šimtmečiui skirtą paminklą. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kėdainių šauliai, Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos skautų būrelis, gausus būrys pilietiškų kraštiečių.

„Džiaugiuosi, kad pavyko pastatyti šį paminklą. Jis įprasmina mūsų kovą už laisvę, kuri, beje, buvo ne tik su ginklu rankoje. Juk okupantams priešinosi ir mokytojai, ir kunigai… Mano namuose, man augant, pokario laikais, lietuvybės idėja visada buvo gyva“, – pasakojo K. Preikša.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.