„Gali numirt iš nevilties ar iš laimės, net jei žaidi tik šachmatais arba dartais“ – šios visiems gerai žinomos Marijono Mikutavičiaus dainos eilutės aktualios ir kėdainietei „Atžalyno“ gimnazijos dvyliktokei Sandrai Rimkevičiūtei. Mergina – viena perspektyviausių šalies dartų, arba lietuviškiau – smiginio, žaidėjų, laurus skinanti šios sporto šakos varžybose. Deja, jai dar didesnių pergalių siekti trukdo pinigų stoka – varžyboms ruošiasi, į jas keliauja ir Kėdainių miestui atstovauja tik už savas lėšas, kurių ne visada užtenka tolimesnėms kelionėms. 

Merginą į varžybas lydi tėtis – jis pirmasis pasiūlęs ir padrąsinęs dukrą dalyvauti smiginio profesionalų varžybose.

Merginą į varžybas lydi tėtis – jis pirmasis pasiūlęs ir padrąsinęs dukrą dalyvauti smiginio profesionalų varžybose.

„Praėjusį savaitgalį dvi dienas vykusiose varžybose dviejose individualiose rungtyse užėmiau antras vietas, finale pralaimėjusi tik dviem Lietuvos čempionėms. Moterų porų varžybose su porininke iš Jonavos Renata Vaikutiene užėmėme pirmą vietą. Na, o tarp jaunimo, varžydamasi kartu su vaikinais, jiems nusileidau ir užėmiau trečiąją vietą“, – paskutinį lapkričio savaitgalį vykusių varžybų pasiekimus vardijo taiklią akį turinti S. Rimkevičūtė. Visų spalvų medalius gavusi jaunoji žaidėja pakilo ir bendrame Lietuvos smiginio žaidėjų moterų reitinge šiuo metu ji yra pirmajame dešimtuke iš 47 moterų.

Sudomino fizinio lavinimo mokytojas
Šia sporto šaka S. Rimkevičiūtė susidomėjo prieš penkerius metus mokykloje. „Smiginiu domėtis paskatino „Atžalyno“ gimnazijos fizinio lavinimo treneris Andrius Urbšys. Iš pradžių dalyvaudavau tik mokyklinėse varžybose, tačiau vėliau, tobulėjant technikai ir įgūdžiams, pradėjau dalyvauti ir rimtesnėse varžybose – įkalbėta tėčio, pabandžiau dalyvauti Lietuvos čempionate. Ten susipažinau su Jonavos smiginio klubu, su kuriuo bendraujame iki šiol“, – pasakojo mergina. Su viena šio klubo žaidėjų – R. Vaikutiene – mergina žaidžia poroje ir skina prizines vietas. S. Rimkevičiūtei sekasi žaisti ir individualiai: vien per šiuos metus, kai pradėjo varžytis su profesionaliais smiginio žaidėjais, S. Rimkevičiūtė jau gali pasigirti nemažais laimėjimais: 11 taurių, penki medaliai. „Visi prizai vos telpa lentynose“, – šypsosi ji. Akivaizdu, kad artimiausiu metu prizų lentynas reikės plėsti, mat merginos planuose – dar ne vienerios ne tik čia, Lietuvoje, vyksiančios, bet ir tarptautinės varžybos. Tačiau iki šiol jai tekę dalyvauti tik Latvijoje rengtose varžybose. Kodėl tik ten? „Vien dėl finansų stokos“, – paaiškina mergina.

Paskutinį lapkričio savaitgalį vykusiose varžybose kartu su porininke iš Jonavos R. Vaikutiene dvyliktokė užėmė pirmąją vietą.

Paskutinį lapkričio savaitgalį vykusiose varžybose kartu su porininke iš Jonavos R. Vaikutiene dvyliktokė užėmė pirmąją vietą.

Trūksta finansinės paramos
Ji priduria, kad Latvija yra arti, todėl nuvykti į ten organizuojamas varžybas sąlyginai nėra brangu. Visos kitos tolimesnės kelionės kainuoja nemažus pinigus, o kur dar startiniai mokesčiai. „Ypač nemažai reikia sumokėti, norint išvažiuoti į plačiuosius vandenis, į kitas šalis. O juk ten galima pasisemti ir daugiau žaidimo patirties, užmegzti naudingų kontaktų“, – teigia mergina. Deja, kol kas tokius norus trypia pinigų stoka. Dėl tos pačios priežasties žaidėjai sunku treniruotis, vykti į varžybas ir Lietuvoje. „Treniruojuosi namuose, mėtydama strėlytes į taikinį, kartais tenka pasitreniruoti ir mokykloje. Kadangi Kėdainiuose smiginio klubo nėra, daugiau profesionalių žaidėjų nėra, treniruotis sąlygų irgi nėra. Todėl praktikuotis važinėju į Jonavą, į ten esantį smiginio klubą. Tačiau ir ten vykstu retokai, mat pats važinėjimas atsieina brangiai. Kelionių man niekas nefinansuoja, viską tenka dengti iš savo kišenės“, – tikina ji. Gerai tik tai, kad žaidimo inventoriaus nereikia daug, jis ilgaamžis, nebūtina dažnai jo keisti. „Be to, tai puiki laisvalaikio praleidimo forma. Pastebiu, kad pastaruoju metu smiginis sparčiai populiarėja, ypač tarp jaunimo. Atvykusi į kiekvienas varžybas pastebiu, kad kaskart dalyvių vis daugiau ir daugiau. O ir žaisti gali bet kokio amžiaus žmonės – tiek maži, tiek ir suaugę, vienodomis teisėmis“, – teigia mergina. Tuo tarpu pasaulyje ši sporto šaka labai populiari – daugiausiai smiginio žaidėjų yra Anglijoje, Velse, Airijoje, taip pat Vokietijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, Olandijoje.

Perspektyvios smiginio žaidėjos kolekcijoje – net 11 taurių ir penki medaliai. Sėkmingai žaidžianti mergina savo kolekciją žada papildyti dar ne vienu trofėjumi.

Perspektyvios smiginio žaidėjos kolekcijoje – net 11 taurių ir penki medaliai. Sėkmingai žaidžianti mergina savo kolekciją žada papildyti dar ne vienu trofėjumi.

Liks tik hobis
Nors šiuo metu S. Rimkevičiūtė mokosi dvyliktoje klasėje ir intensyviai ruošiasi baigiamiesiems egzaminams, treniruotėms ir varžyboms laiko, sako, negailinti. „Nesėdėsi gi visą laiką vien tik prie knygų, taip ir stogas gali nuvažiuoti. Išvažiuoji į varžybas, pamiršti mokslus. Žinoma, kartais būna sunku grįžus vėlų sekmadienį eiti pirmadienį į mokyklą. Tačiau visos teigiamos emocijos varžybose, gauti prizai, taurės, kurių namuose turiu daug – visa tai tikrai atsiperka“, – tikina profesionalė. Varžybos dažniausiai trunka vieną dieną, tačiau pasitaiko, kad vyksta ir dvi. Pasak S. Rimkevičiūtės, strėlyčių mėtymas į taikinį reikalauja ne tik taiklios akies, bet ir didelės ištvermės bei kantrybės. Labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas. „Reikia mokėti nuo visko atsiriboti, nuo savo minčių, nuo pralaimėjimo baimės. Svarbu nusiteikti teigiamai“, – pabrėžia ji. Dvyliktokė, paklausta, ar bandys savo ateitį sieti su smiginiu, purto galvą. „Tai man liks tik kaip hobis, mat vien tik iš to pragyventi Lietuvoje – neįmanoma“, – įsitikinusi ji.

About The Author

Related Posts

One Response

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.