Plėtrą Lietuvoje planuojančios italų korporacijos „Marzotto Lab“ atstovai lankėsi Kėdainių rajone ir susitiko su meru Sauliumi Grinkevičiumi. Lengvosios pramonės ir tekstilės srityje dirbanti įmonių grupė Lietuvoje valdo tris bendroves – „Liteksą“, „Lietvilną“ ir „Lietlinen“. Rajono meras S. Grinkevičius po susitikimo džiaugėsi potencialių investuotojų rodomu dėmesiu bei prakalbo apie problemas, trukdančias verslo plėtrai.

Domėjosi verslo aplinka

Rajono meras Saulius Grinkevičius džiaugėsi, kad kryptingai dirbant per kelerius metus į Kėdainius jau pavyko pritraukti ne vieną investuotoją

„Marzotto Lab“ atstovai domėjosi verslo aplinka Kėdainių rajone – kokie atlyginimai, nedarbo rodikliai, kokios galimybės įsigyti žemės sklypus“, – po susitikimo su verslo atstovais pasakojo Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius.

Rajono vadovas atkreipė dėmesį, jog savivaldybėje viešėjusiems italų verslininkams yra aktualus laisvos darbo jėgos klausimas. Nes rinkdamiesi regioną būsimai verslo plėtrai, investuotojai pirmiausia atsižvelgia į tai, ar bus kam dirbti planuojamose statyti įmonėse.

Kėdainiuose viešėjusiems italų verslininkams yra aktualus laisvos darbo jėgos klausimas. Nes rinkdamiesi regioną būsimai verslo plėtrai, investuotojai pirmiausia atsižvelgia į tai, ar bus kam dirbti planuojamose statyti įmonėse.

„Jie, kaip ir kiti verslininkai, jaučia, kad Lietuvoje darbo jėgos trūksta. Todėl dėmesį ima kreipti į mažesnes savivaldybes, tikėdamiesi rasti tas vietas, kur norinčių dirbti yra daugiau. Tai buvo pirmasis pasikalbėjimas be didesnių įsipareigojimų. Tačiau džiugu, jog užsienio investuotojai mus mato visame Lietuvos kontekste, atvyksta ir kalbasi. Aš visada esu pasiruošęs su potencialiais investuotojais, darbo vietų kūrėjais susitikti ir bendrauti“, – akcentavo S. Grinkevičius.

Laisvojoje ekonominėje zonoje – naujos gamyklos

Apibendrindamas situaciją investicijų srityje Kėdainių rajono meras sakė verslininkų vizitų sulaukiantis kas kelis mėnesius. Atvyksta ne tik jie, bet ir Kėdainių laisvąją ekonominę zoną valdančios bendrovės vadovai, kurie pristato savo perspektyvinius planus, pasidalina investicijų pritraukimo naujienomis.

Šie metai – Kėdainių laisvajai ekonominei zonai iš tiesų sėkmingi. Galima sakyti, kad ji išgyvena savotišką proveržį, baigiamos statyti dvi didelio pajėgumo, regionui itin svarbios gamyklos, dar dėl vieno stambaus užsienio investuotojo atėjimo šiuo metu vyksta baigiamoji derybų stadija.

„Pakankamai greitai turėtų pradėti veikti pluoštinių kanapių perdirbimo gamykla. Kai kurie rajono ūkininkai kanapes šiais metais jau augino. Tikiu, jog šis projektas – labai naudingas, tiek ūkininkams, tiek būsimiems darbuotojams, kurie dirbs šioje gamykloje. Galų gale – ir visai ekonominei zonai, kurioje sėkmingai įsikūrė dar vienas investuotojas“, – investicijų pritraukimo sėkme džiaugėsi rajono meras S. Grinkevičius.

Investicijas stabdo darbuotojų stygius

Kalbėdamas apie perspektyvą, rajono meras užsiminė apie globalią problemą, kuri taip pat aktuali ir Kėdainių regionui. Tai kvalifikuotos bei motyvuotos darbo jėgos trūkumas. Pasak rajono vadovo, esminė problema, jog, nepaisant statistinių, apie 8 procentus siekiančių bedarbystės rodiklių, esama nemažos dalies žmonių, kuri tiesiog nenori dirbti jokio darbo.
„Išsivysčiusiose Vakarų šalyse esama apie 2–3 procentus dirbti nenorinčių ir mieliau gyvenimą iš valstybės mokamų pašalpų besirenkančių žmonių. Tačiau matydamas, kaip mūsų darbdaviams sunku rasti gerų darbuotojų, galvočiau, jog pas mus esama mažiausiai 6 procentai nenorinčių dirbti. Jiems pašalpos ir pasirinktas gyvenimo būdas tapęs patrauklesniu, nei sąžiningai dirbti ir užsidirbti“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

Problema, kurios įveikti savivaldybės nepajėgios

Pagrindine blogybe rajono meras vadino tai, jog per visą atgautos nepriklausomybės laikotarpį užaugo jau antra nedirbančių ir to daryti nenorinčių žmonių karta. O taip yra todėl, kad nemažai jaunimo gimė ir augo šeimose, kuriose nebuvo dirbama, o gyvenama iš gaunamų socialinių pašalpų.

„Tokie žmonės nelabai supranta, ką reiškia dirbti. O juk atsiras ir trečioji tokių žmonių karta. Tačiau tai jau ne vietos savivaldos, bet visos valstybės problema. Savivaldybės vienos šių klausimų išspręsti jau nebegali, jos galėtų prisidėti, jeigu būtų suformuota bendra visos valstybės politika. Manau, jog tuomet tikriausiai pavyktų prie tų europietiškų rezultatų – norinčių ir nenorinčių dirbti žmonių santykio – priartėti“, – reziumavo Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius.

Panašios naujienos