Kėdainiuose – unikali tekstilės paroda

Janinos Monkutės – Marks galeriją papuošė IX tarptautinės tekstilės miniatiūrų bienalės „Iš dėžės“ paroda. Ji atkeliavo iš Vilniaus „Arkos“ galerijos.

Paroda Kėdainiuose džiaugėsi jos kuratorė prof. Žydrė Ridulytė, menininkė, parodos dalyvė, Mina Levitan Babenskienė, menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė, menininkė, parodos dalyvė, pirmos vietos nugalėtoja, Liucija Jūratė Kryževičienė Hutcheon, Janinos Monkutės-Marks muziejaus direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė, parodos viešnia, menininkė, Irena Biechonska su vyru atvyko iš Lenkijos.

Ši paroda pristato 80 menininkų iš 26 pasaulio šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Skandinavijos, Baltarusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių, taip pat Azijos kraštų (ypač daug Japonijos menininkų) ir Amerikos.
Pasak parodos kuratorės Žydrės Ridulytės, bienalės koncepcija turi perkeltinę ir tiesioginę prasmę.
Dėžė – reglamentacijų, apribojimų, nustatytų taisyklių simbolis, anglų kalboje, be tiesioginės prasmės, egzistuojanti ir kaip išsilaisvinimą iš išankstinių schemų ir suvaržymų reiškianti idioma. „Išsiveržimas iš dėžės reikštų gebėjimą matyti pasaulį kitaip, priešingai šablonams ir rutinai. Lietuviams dėžė turi ir tiesioginę prasmę – tai skrynia, kurioje nuo seno buvo laikomi audeklai, drabužiai, rankdarbiai. Neturėti kraičio skrynios – didelė negarbė merginai ir jos šeimai. Tokiu būdu, derinant metaforinę dėžės reikšmę su tiesiogine, dailininkai skatinami praverti savo kūrybos skrynias, parodyti nuo pašalinių akių saugotus saviraiškos turtus“, – sakė parodos kuratorė.
Ką reiškia XXI amžiaus dailininkui kūrybiškai žvelgti į aplinką, situacijas ir problemas? Autentiškumo blyksniai, ekscentriški kūrybiniai žingsniai, gebantys sukelti emocinę įtampą, gali pasimesti globalizmo sąlygomis vešinčio nuomonių liberalizmo, simuliakrų, praeities meno citatų jūroje. Kaip tokioje vizualinių idėjų ir formų sumaištyje išsiskirti iš minios? Gal naujomis kūrinių formomis ir technikomis, netikėta temos interpretacija, neįprastais kūrinio panaudojimo atvejais? Galbūt pabrėžtais tapatybės ženklais, individualia savistaba, aktualizuotu požiūriu į bendražmogišką ir istorinę praeitį, keistumo ar intelekto proveržiais? Kadangi originalumo samprata skiriasi skirtingose kultūrose, įvairių šalių menininkai parodoje rodo savitą originalumo suvokimo lauką.
„Eksponuojami įvairūs darbai, derinantys tiek tradicines, tiek inovatyvias formas, atspindintys autorių individualybes ir pasaulyje vyraujančias tekstilės meno tendencijas. Miniatiūros išsiskiria aktualizuotu požiūriu į bendražmogišką ir istorinę praeitį. Vienoms būdingi tapatybės ir autentiškumo ženklai, rimtis ir savistaba, kitos trykšta ironija, emocijų kibirkštis įskeliančiu ekscentriškumu.
Miniatiūrose panaudotos įvairios medžiagos: audiniai, medis, metalas, siūlai, popierius, net stiklas“, – savo pastebėjimus apie „iš dėžių“ ištrauktus kūrinius sakė Ž. Ridulytė.
Patys parodos dalyviai teigia, kad ekspozicijos koncepcija grįsta metafora, reiškiančia kūrybingą, nestandartinį mąstymą, paremtą naujomis idėjomis, atmetantį senas taisykles, leidimus ir praktikas, išsiveržiantį iš uždaros erdvės (tarsi iš dėžės) į platesnį idėjų, minčių ir asociacijų lauką.
„Mums didelė garbė savo erdvėse pristatyti tokią unikalią parodą. Galime vienu atėjimu į galeriją nusikelti į skirtigus pasaulio kampelius, nes kas geriau jeigu ne menas atskleidžia tautų individualumą“, – naująja paroda džiaugėsi Janinos Monkutės-Marks muziejaus direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė.

[tribulant_slideshow gallery_id=”123″]