Lapkričio 9-ąją, penktadienį į Kėdainius sugužėjo klausos negalią turintys žmonės iš visos Kauno apskrities, miesto arenoje vyko XI kurčiųjų sporto žaidynės. Negalią turintys žmonės įrodė gebantys ir mėgstantys aktyviai leisti laisvalaikį, savo jėgas neįgalieji išbandė įvairiose sporto rungtyse.

Lietuvos kurčiuosius vienijančiai organizacijai minint savo veiklos 80-ąjį jubiliejų, Kėdainių arena virto vieta, kurioje klausos negalią turintys žmones ne tik susirinko pabendrauti, turiningai praleisti dieną, bet ir išbandyti savo jėgas įvairiose sporto rungtyse.

Į tradicines, vienuoliktą kartą rengiamas kurčiųjų žaidynes atvyko komandos iš devynių šalies savivaldybių.

„Džiaugiamės turėdami šį renginį, kuriame vis dar galime susitikti. Nes kurtiesiems tokie renginiai – labai reikalingi“, – sakė Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro vadovė Juratė Pugačiauskienė.

Ji akcentavo, jog šiuo metu šalyje vyksta labai daug įvairių renginių, tačiau jie, deja, nėra pritaikyti kurtiesiems.

„Mes susiduriame su finansavimo problemomis, be to – trūksta darbuotojų. Dar pakankamai mažai televizijos kanalais transliuojamos informacijos verčiama į gestų kalbą, iki šiol neišspręsta ir komunikavimo Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 problema“, – kalbėjo J. Pugačiauskienė.

Šalies kurčiuosius vienijančios Kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnoras džiaugėsi, jog nepaisant tam tikrų sunkumų, klausos negalią turinčių žmonių gyvenime esama ir nemažai teigiamų poslinkių.

Nors trūksta vertėjų į gestų kalbą, tačiau vertimo paslaugos infrastruktūra prieinamumo kontekste mūsų šalyje, lyginant su kitomis valstybėmis, išvystyta bene geriausiai.

„Turime ir atvejo vadybininkus, kurie žmonėms suteikia kompleksinę pagalbą“, – džiaugėsi Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas K. Vaišnoras.

Visos šalies kurčiuosius vienijančios organizacijos vadovas vylėsi, jog klausos negalią turintys žmonės artimiausiu metu sulauks nemažai teigiamų poslinkių.

Pasak K. Vaišnoro, šiuo metu Seimo kultūros komitetas svarsto, kokia procentinė dalis nacionalinio transliuotojo televizinio turinio turi būti verčiama į gestų kalbą, o kokia dalis – titruojama. Taip siekiama sumažinti negirdinčiųjų žmonių informacinę atskirtį, juos grąžinti į pilnavertį visuomenės gyvenimą.

Previous Image
Next Image

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.