Jau greitai kėdainiečiai galės džiaugtis mieste iškilusiu išskirtiniu pėsčiųjų tiltu per Nevėžį. Vasarą vykusiems statybos darbams reikšmingai pasistūmėjus į priekį jau ryškėja analogų šalyje neturinčio, pirmąkart po tarpukario iš medžio konstrukcijų, panaudojant plieną statomo tilto kontūrai. Pasižiūrėti kaip vyksta statybos į Kėdainius atvykęs šio tilto autorius, garsus architektas, profesorius Jurgis Rimvydas Palys liko patenkintas monumentalaus kūrinio statybos procesu.

Statybas baigs dar šiais metais

Pėsčiųjų tiltas per Nevėžį neabejotinai taps vienu ryškiausių šiuolaikinės architektūros simbolių, puikiai derėsiančiu su istorine Kėdainių senamiesčio architektūra.

Kėdainių senamiestį ir naujamiestį jungsiantis pėsčiųjų tiltas jau įgauna formas. Baigus montuoti gelžbetoninius perdangų elementus, prasidėjo medžio konstrukcijos montavimas.
Pėsčiųjų tilto rekonstrukciją, o tiksliau – visišką jo perstatymą planuojama baigti dar šių metų gruodį. Jis neabejotinai turėtų tapti vienu ryškiausių šiuolaikinės architektūros simbolių, puikiai derėsiančiu su istorine Kėdainių senamiesčio architektūra, sujungsiančiu dvi miesto dalis – senąją ir naująją.

Pasižiūrėti kaip vyksta statybos šią savaitę į Kėdainius atvyko ir pats projekto autorius, garsus architektas, profesorius J. R. Palys. Analogų šalyje iki šiol neturintį, iš medžio bei plieno konstrukcijų statomą tiltą architektas projektavo kartu su savo dukra Ieva Jurgita Palyte – Veilandiene.

Svarbus tilto akcentas – jo išlenkimas

Architektai siekė, kad medinės tilto konstrukcijos atrodytų kuo grakščiau. Todėl atsisakyta tradicinių santvarų su apatine horizontalia jungiamąja dalimi. Santvaros savo smaigaliais remsis į tilto atramas, o tuo būdu tilto vidurinė dalis kartu su tiltotakiu pakils aukščiau vandens.

Autorius sako, kad jam labai nepatikdavo matyti tiltus, kai ant atramų tarsi lenta uždedama gelžbetonio plokštė.

„Erdviniai, ažūriniai tiltai duoda visai kitą įspūdį. Todėl ir kilo mintis – suprojektuoti Kėdainiams erdvinį tiltą, tikintis, jog ši idėja bus priimtina užsakovams“, – prisiminė J. R. Palys.
Rekonstruoti pėsčiųjų tiltą per Nevėžį planuota kur kas anksčiau. J. R. Palys buvo parengęs kelis projektus, tačiau negavus finansavimo darbai taip ir nebuvo pradėti.
„Gerai, kad tuo metu statybos nebuvo pradėtos“, – prisimena architektas.

J. R. Palys pripažįsta gavęs progą po kurio laiko kritiškai įvertinti pirminį projektą ir padaryti jį kur kas tobulesni.

Jungtis tarp senamiesčio ir naujamiesčio

Kėdainiuose statomas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį svarbus ir tuo, kad jis jungia dvi miesto dalis – senąją ir naująją. Ši aplinkybė įpareigojo architektų komandą ieškoti tokio sprendimo, kuris įsilietų į senamiesčio architektūrinę visumą ir tuo pačiu būtų šio laikmečio, šios epochos ženklas.

„Reikėjo rasti sąskambį tarp to, kas tikra, kas sena ir kas nauja. Kad jis nevaidintų senovės, nebūtų primityviai plokščias. Siekėme, kad tai būtų tiesiog tikras, geras daiktas“, – reziumavo R. J. Palys.

Dabartinio pėsčiųjų tilto vietoje, kur po rekonstrukcijos kyla unikalus profesoriaus R. J. Palio kūrinys, nuo XVII amžiaus pradžios iki XX amžiaus vidurio stovėjo platus medinis tiltas. Jis turėjo svarbią strateginę reikšmę, jungė dvi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis – Žemaitiją ir Aukštaitiją. Šiuo tiltu buvo keliaujama iš Vilniaus į Žemaitiją, iš Kauno bei Karaliaučiaus – į Rygą.
Ant XIX amžiaus antroje pusėje sumūrytų raudonų plytų atramų 1958 metais buvo pastatytas naujas pėsčiųjų tiltas. Laikui bėgant papildomu betono sluoksniu padengtos atramos suiro ir tiltą tapo pavojinga eksploatuoti.

 

Tiltas neabejotinai taps naujuoju miesto simboliu

Audrys Karalius,
architektas, achitektūros kritikas.

Istoriniams tiltams, o ypač medinės konstrukcijos, būdingas architektūrinis-erdvinis koridorius, kuris dažnai netgi turėdavo stogą. Manyčiau, kad toks erdvinis sprendimas be žodžių paverčia Kėdainių tiltą istoriniu tipažu ir, tikėtina, miestiečių bus pamėgtas ir pamiltas. Nes „koridorinis“ tiltas, šalia savo įspūdingos išvaizdos sukuria ir jaukią naminę, interjerinę nuotaiką.

Kita vertus, „eifelinė“ struktūra suteikia Kėdainių tiltui ir aukštesnę nei vien utilitarią hierarchiją.
J. R. Palio tiltas turėtų atkurti pašlijusią urbanistinę pusiausvyrą, kuri nuo Evangelikų reformatų bažnyčios ir Didžiosios Rinkos aikštės bejėgiškai nulinksta Nevėžio pusėje.

 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.