Jau kuris laikas įvairiuose sluoksniuose kalbama apie dvigubą Lietuvą – tą, kuri sėkmingai klesti didmiesčiuose, ir tą, kuri likusi mažesniuose miestuose bei miesteliuose.

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, Vidurio Lietuva išsiskiria tuo, kad jos savivaldybes skiria pajamų bei pensijų atotrūkis, o vienija - pradelsti mokėjimai.

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, Vidurio Lietuva išsiskiria tuo, kad jos savivaldybes skiria pajamų bei pensijų atotrūkis, o vienija – pradelsti mokėjimai.

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, atskiri šalies regionai turi savitumų, o Vidurio Lietuva išsiskiria tuo, kad jos savivaldybes skiria pajamų bei pensijų atotrūkis, o vienija – pradelsti mokėjimai.
Tokias Vidurio Lietuvos ekonomines ir socialines tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, ketvirtus metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę. Remiantis jos duomenimis, galima konstatuoti, kad jei regionui pavyktų susidoroti su didžiausiu iššūkiu – pradelstais mokėjimais, o augantį investicijų srautą pavyktų išlaikyti ir ateityje, Vidurio Lietuvos regiono darbo rinka sutvirtėtų, o gyventojų finansinė situacija stabilizuotųsi.

Pajamos augo
Vidutinis darbo užmokestis 2013-aisiais augo visose šalies savivaldybėse ir metų pabaigoje pasiekė 1784 litus. Vidurio Lietuva – ne išimtis. Kėdainių rajone darbo užmokestis „į rankas“ taip pat padidėjo nuo 1642 lito iki 1701 Lt. Kėdainiečiai su šiuo rodikliu yra dešimti šešiasdešimties savivaldybių sąraše. Juos lenkia kaimynai jonaviškiai, uždirbę 1780 litų.
Sparčiausiai Vidurio Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis praėjusiais metais augo Birštono ir Kaišiadorių r. savivaldybėse – atitinkamai 8,5 ir 8,7 proc. Kadangi augimas buvo spartesnis nei didžiuosiuose šalies miestuose, galima daryti prielaidą, jog šiose savivaldybėse nemažai gyventojų gauna minimalų darbo užmokestį, o jo augimas ir lėmė tokį reikšmingą pajamų pokytį.
Mažiausias vidutinis darbo užmokestis regione fiksuojamas Raseinių r. ir Prienų r. savivaldybėse. Pastarojoje dirbančiųjų vidutinis atlygis praėjusiais metais siekė tik 1389 litai atskaičius mokesčius ir buvo net 640 litų mažesnis nei „daugiausiai uždirbančioje“ sostinėje. Raseiniai ir Prienai lentelės pabaigoje rikiuojasi ne tik pagal vidutinio darbo užmokesčio, bet ir vidutinės senatvės pensijos dydį. Praėjusiais metais Raseinių r. senjorų vidutinė senatvės pensija siekė 741 litą, Prienų r. – 747 litus, o Kėdainių rajone vidutinė pensija siekė 795 litus.
Bankininkų pateikti duomenys byloja, kad Kėdainiuose labai sparčiai didėjo tiesioginės užsienio investicijos vienam asmeniui: nuo 8 496 litų užpernai 2013-aisiais jos pasiekė 15 207 litus. Toks augimas gali būti nulemtas ir rajone veikiančių užsienio įmonių pelno, ir įmonių perrašymo užsienio piliečiams.

Kėdainiai – tarp pažangiausiųjų
Gyventojų pajamos yra glaudžiai susijusios su darbo santykiais, kurie buvo vienas didžiausių iššūkių pastaraisiais metais. Nedarbas šalyje per metus sumažėjo vos 0,3 procentinio punkto ir metų pabaigoje siekė 10,9 procento. Keletas savivaldybių kovoje su nedarbu pasiekė svaresnių rezultatų, tačiau nė viena jų nebuvo Vidurio Lietuvoje.
Vienas didžiausių šalyje gyventojų verslumas didele dalimi lemia ir palankesnius kurortinės savivaldybės – Birštono – darbo rinkos rodiklius. Čia nedarbas praėjusiais metais siekė 9,7 proc.
Didžiausias nedarbas regione – beveik 14 proc. – praėjusiais metais užfiksuotas Jonavos r. savivaldybėje. Bedarbių ir darbingų savivaldybės gyventojų santykis Jonavoje ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo bene labiausiai šalyje – 2,3 procentinio punkto. Tad nieko keisto, jog savivaldybėje jaučiamas ir didelis socialinės paramos poreikis, o emigracija – viena intensyviausių šalyje.
Tuo tarpu visiškai kitokia padėtis kaimyninėje Kėdainių r. savivaldybėje. Kėdainiuose bedarbystė siekė 10,4 procento. Jei ne beveik 10 proc. praėjusiais metais išaugusi emigracija, Kėdainius būtų galima vadinti viena pažangiausių savivaldybių šalyje – pagal vidutinį darbo užmokestį ir vienam gyventojui tenkančių tiesioginių užsienio investicijų srautą savivaldybė patenka į dešimtuką, o nedarbas taip pat mažesnis nei vidutinis šalyje.

Savivaldybes vienija įsiskolinimai
Nors Vidurio Lietuvos regione pastebimas netolygus ekonominis išsivystymas, regiono savivaldybes, kaip ir visą šalį, vienija pradelsti įsiskolinimai. 2013-aisiais Lietuvoje neliko nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis, o skolas pradelsusių asmenų skaičius per metus išaugo absoliučiai visose savivaldybėse.
Pradelsti mokėjimai – vienas didžiausių iššūkių Kauno regione. Šių metų pradžioje 1000 Kėdainių rajono gyventojų teko 89 pradelsę mokėjimus asmenys (užpernai jų buvo 66), o vidutinė pradelsta suma siekė beveik 7 tūkst. litų. Tam, kad vidutinį darbo užmokestį gaunantis Kėdainių gyventojas galėtų grąžinti tokią sumą, jam tektų dirbti ilgiau kaip keturis mėnesius. Beveik 13 tūkst. litų vidutinė pradelsta suma siekia Jonavos r. savivaldybėje, o kauniečių skolos siekia 17 tūkst. Lt.

Santaupos tvarkomos neefektyviai
Bankininkų teigimu, Kauno apskrities gyventojai šalies bankuose yra sukaupę rekordiškai daug santaupų – daugiau kaip penkis milijardus litų. „Akivaizdu, kad ekonominis sunkmetis gyventojus išmokė finansinės drausmės – pradėjome aktyviau kaupti finansinį rezervą. Tačiau turime ir blogą žinią – santaupos tebetvarkomos konservatyviai, jų „neįdarbinant“, todėl kasmet Prarandama dalis jų vertės“, – sakė „Swedbank“ Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.
Pasak bankininkų, rekomenduojamas finansinis rezervas turėtų būti ne mažiau kaip šešių mėnesių pajamų dydžio. Jį sukaupti specialistai pataria kas mėnesį atsidedant po 10 procentų gaunamų pajamų. Santaupas bankininkai pataria „įdarbinti“ pasirinkus kelias investicines priemones: „Pasirinkę skirtingos trukmės priemones, būsite tikri, kad esant reikalui sąskaitoje visada turėsite dalį laisvų pinigų.“

Debesų kompiuterija

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Alvydas

    Miglotas reikalas – ta statistika: pagal ją mūsų savivaldybėje vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ – 1 701 litas, o tai – beveik 2240 litų „popieriuje“. Pažįstu nemažai žmonių, tačiau iš jų tiek uždirba tik vienetai. O juk daug kas dirbą ir už minimalią algą. Matyt, tą vidutinį rodiklį „kilsteli“ kelios tikrai pažangios rajono įmonės(,,Lifosa“, „Dotnuvos projektai“, Daumantai LT“) ir iki debesų išsikeltos įvairių vadų algos. Tačiau didžiosios dalies gyventojų tai neguodžia.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.