Jau šį mėnesį Kėdainių Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veiklą pradės pirmoji Lietuvoje skystųjų trąšų gamykla „Ikar“. Kol kas veiks tik viena iš trijų planuojamų įrengti gamybos linijų, per metus pagaminsianti apie 5 tūkst. tonų skystųjų trąšų. Investicijos į šią gamyklą bei mokslinių tyrimų laboratoriją jau siekia 4 mln. eurų, o produkcija bus prekiaujama pasaulinėje rinkoje.

Orientuojasi į pasaulinę rinką

Praėjusių metų sausį Kėdainių LEZ, būsimos skystųjų trąšų gamyklos statybvietėje buvo iškilmingai įkasta kapsulė, jau netrukus, po kelių savaičių ši gamykla pradės darbą. Prognozuojama, kad ji taps inovatyviausia, pažangiausias technologijas bei revoliucinius mokslo pasiekimus taikančia regiono įmone.

Šį mėnesį gamybą pradės pirmoji ir kol kas vienintelė skystųjų trąšų linija. Tačiau fabriko projekte numatyta sumontuoti bei paleisti iš viso tris linijas.

„Segmentas, į kurį orientuojamės – visas pasaulis, nes trąšos, kurias netrukus pradėsime gaminti yra pakankamai brangios. Tolimiausias taškas, į kurį eksportuosime produkciją yra Australija. Taip pat Vietnamas, Indonezija, Bangladešas, jau nekalbant apie Europą“, – pasakojo gamyklą valdančios uždarosios akcinės bendrovės „Ikarai“ direktorius Remigijus Streckis.

Pasak verslininko, vietinėje Lietuvos rinkoje planuojama realizuoti apie 5 proc. produkcijos.

„Stengiamės pagaminti tokią produkciją, kurioje būtų kiek įmanoma mažiau vandens, arba jo iš viso nebūtų, o medžiaga – maksimaliai koncentruota. Tai ypač svarbu produkciją transportuojant į tolimas šalis“, – akcentavo verslininkas.

Trąšų registracija – brangus ir ilgas procesas

„Kaip minėjau, mūsų produktas – pakankamai brangus, jo gamyboje naudojamos pačios naujausios, pažangiausios technologijos. Atliekame įvairius mokslinius tyrimus, kuriame naujus produktus, tobuliname jau sukurtus“, – sakė R. Streckis.

Surasti reikiamos kvalifikacijos specialistų pažangiausias technologijas naudojančiai skystųjų trąšų gamyklai buvo nelengva užduotis.

Gamyklą be paramos lėšų pastačiusi, gavusi banko paskolą ir pritraukusi investuotojus bendrovė šiuo metu rūpinasi savo produkcijos registravimu įvairiose užsienio šalyse. Vadovo teigimu, tai gana ilgai trunkantis, nemažų investicijų reikalaujantis procesas. Panašiai, kaip ir farmacijos pramonėje, norint užregistruoti naują trąšų rūšį bei gauti leidimus ja prekiauti, tenka įveikti nemažai barjerų.

„Šiai dienai jau esame sukūrę virš 70 nuosavų produktų. Mūsų didžiausios investicijos – produktų registravimas įvairiose šalyse. Tai kainuoja labai daug – vienoje šalyje kainuoja nuo 10 tūkst. iki 140 tūkst. eurų“, – pasakojo verslininkas.

Pasak bendrovės „Ikarai“ direktoriaus Remigijaus Streckio, Lietuvoje bus realizuojama vos keli procentai produkcijos, o didžioji dalis iškeliaus į užsienio rinkas.

Trąšų registracijai ne tik daug kainuojantis, net ir ilgai trunkantis procesas. Daugelis pasaulio šalių reikalauja pateikti tyrimų duomenis, kurie trunka net dvejus metus.

Moksliniams tyrimams – didelės investicijos

„Labai daug investuojame į tyrimus, naujų produktų kūrimą. Dėl to pas mus dirba įvairių sričių specialistai – biozikai, biochemikai, baigiame įrengti mokslinių tyrimo laboratoriją. Į jos įrangą jau esame investavę apie 100 tūkst. eurų. Tam, kad ji būtų pilnai įrengta, reikia moderniausios tyrimų aparatūros, kurios vertė siekia apie 200 tūkst. eurų“, – sakė R. Streckis.

Moksliniai tyrimai, naujų produktų kūrimas vyks ne tik modernioje laboratorijoje. Šalia fabriko planuojama įrengti specialius laukus, kuriuose bus auginamos įvairias augalų kultūros, atliekami bandymai.

Skystųjų trąšų gamybos procesas – visiškai automatizuotas. Vienoje pamainoje tiesiogiai prie gamybos linijos dirba 2–3 žmonės. Kiti darbuotojai dirba administracinį – vadybinį darbą, atlieka įvairius tyrimus bendrovės laboratorijoje.

„Šiuo metu gamykloje dirba 7–8 žmonės, kol kas organizuota tik viena pamaina. Su trimis pamainomis darbuotojų skaičius išaugs iki dviejų dešimčių“, – minėjo R. Streckis.
Įdarbins daugiau kėdainiečių

Surasti reikiamos kvalifikacijos specialistų pažangiausias technologijas naudojančiai skystųjų trąšų gamyklai buvo nelengva užduotis. R. Streckis pripažįsta – paieškos vyko sunkiai, o pagrindines pozicijas užimantys žmonės yra ne iš Kėdainių. Verslininkas minėjo Kauną, Vilnių bei Jonavą, miestus, kuriuose gyvenantys specialistai vyksta dirbti į Kėdainius.

„Planuodami paleisti antrąją bei trečią gamybos linijas stengsimės atsirinkti bei darbui apmokyti vietinius žmones, kėdainiečius. Pirkdami paslaugas bei reikiamą produkciją mes taip pat pirmiausia orientuojamės į vietinę rinką“, – sakė gamyklos direktorius.

Planuose – gamybos pajėgumų plėtra

Šį mėnesį gamybą pradės pirmoji ir kol kas vienintelė skystųjų trąšų linija. Tačiau fabriko projekte numatyta sumontuoti bei paleisti iš viso tris linijas.

„Šiai dienai atlikta 70 proc. pirmosios linijos diegimo darbų. Tai tokios gamybos apimtys, per metus leidžiančios pagaminti 5 tūkst. tonų trąšų, su kuriomis galime pradėti veiklą ir išgyventi. Jeigu būtume gavę Europos Sąjungos fondų paramą, kurios prašėme net du kartus, pirmąją liniją jau būtume visiškai sumontavę. Nesulaukus paramos gamybai ir moksliniams tyrimams teko koreguoti planus ir diegti tai, kas leistų minimaliai išgyventi“, – pripažino R. Streckis.

Moksliniai tyrimai, naujų produktų kūrimas vyks ne tik modernioje laboratorijoje.

Naujos gamyklos lems investicinį proveržį?

Bendrovės „Ikarai“ vadovas džiaugėsi – ruošiantis statyti gamyklą bei pradėjus darbus puikiai pavyko rasti bendrą kalbą su Kėdainių rajono savivaldybe. Derinant projektus nebūta jokių kliūčių, kaip tik – sulaukta supratimo, pagalbos bei operatyvumo sprendžiant iškilusias problemas.

„Kai manęs klausia – kaip sekasi dirbti Kėdainių LEZ, atsakau, jog LEZ valdančioje bendrovėje ir vietos savivaldybėje dirba puikūs žmonės. Kai reikia, jie mums visą laiką padeda. Visiems galiu rekomenduoti šį regioną – su Kėdainių rajono valdžia, meru, kitais savivaldybės vadovais, architektais tikrai nekyla jokių problemų“, – akcentavo Kėdainių rajone 4 mln. eurų vertę jau pasiekusiam investiciniam projektui vadovaujantis verslininkas.

R. Streckis tikisi, kad pradėjus veikti jo vadovaujamos bendrovės skystųjų trąšų gamyklai, palaipsniui Kėdainių LEZ’e ims kurtis ir kiti investuotojai. Toje pačioje zonoje, netoliese dygsta dar viena, kanapių pluošto perdirbimo gamykla, į kurią investavo žinoma įmonių grupė „Icor“.

Šios gamyklos operatoriumi, užtikrinančiu žaliavos tiekimą tapo bendrovė „Agrosfera“, kurios kontrolinį akcijų paketą po emisijos yra įsigijusi „Icor“ grupė. „Afrosferos“ direktorius bei vienas akcininkų – Arminas Kildišis taip pat vadovauja trąšų gamyklą statyti pradėjusiai bendrovei „Vitera Baltic“, jis yra ir šios įmonės akcininkas.

„Kai keli fabrikai ims dirbti, tikiuosi atsiras ir daugiau investuotojų. Nes ilgą laiką čia niekas nesikūrė, nes tiesiog nieko nebuvo, nesimatė jokios dinamikos. Džiugu, kad šiuo metu viskas jau keičiasi į gerąją pusę“, – proveržį Kėdainių LEZ prognozavo skystų trąšų gamyklos „Ikar“ direktorius R. Streckis.

Baigus plėtrą – dirbs 70 žmonių

Gavus papildomą finansavimą iš banko, įsigijus ir paleidus kitas dvi skystųjų trąšų gamybos linijas gamyklos pajėgumai sieks 50 tūkst. tonų per metus. Baigus suplanuotą gamyklos plėtrą joje turėtų dirbti apie 70 žmonių.

„Visoms trims linijoms turime patvirtintus projektus, esame gavę visus reikiamus leidimus. Manau, jog viskas tikrai pavyks, juolab turime vietos savivaldybės vadovų bei Kėdainių LEZ operatorių palaikymą“, – sakė R. Streckis.


Aukštosios technologijos – stimulas jaunimui

Saulius Grinkevičius
Kėdainių rajono meras

Džiaugiuosi, jog mūsų rajone, Laisvojoje ekonominėje zonoje sėkmingai kuriasi investuotojai. Skystų trąšų gamykla mums labai svarbi tuo, kad joje naudojamos pačios moderniausios technologijos, investuojama į mokslinius tyrimus.

Tokiu būdu mūsų rajone kuriamas aukštos kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos. O tai pats geriausias stimulas jaunimui siekti mokslo aukštumų, įgijus reikiamą kvalifikaciją kurtis čia pat, Kėdainių rajone.

Žinau ir tikiu, jog gerai apmokamų, didelės kvalifikacijos bei kompetencijų reikalaujančių darbo vietų atsiradimas, šiuolaikiškai mąstančių investuotojų atėjimas mūsų rajoną padarys dar patrauklesniu gyventi ir dirbti. Na o mūsų, savivaldybės vadovų komandos pareiga – siekti, jog verslui investuojant, įdarbinant vis daugiau žmonių, aplinka taptų dar patogesne bei patrauklesne gyventi. Šioje srityje jau nemažai nuveikta, rekonstruojami parkai, tvarkomos mokyklos, statomi tiltai, tačiau kuriant bendrą gerbūvį mes dar turime nemažai nuveikti.

One Response

  1. erp sistema

    Į verslą reikia nuolat investuoti, jeigu nori, kad jis augtų. Nesvarbu ar tai bus gamyba, paslaugos ar prekybe. Nuolat reikia diegti naujas sistemas, kurios padėtų optimizuoti procesus ir jų valdymą. Jeigu niekas niekad nebūtų skyrę laiko ir pinigų inovacijoms vis dar krovinius su arkliais vežiotume.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.