Sausio 18-ąją Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje įmūryta kapsulė į naujos skystų trąšų gamyklos pamatus.

Simbolinę kapsulę su linkėjimais ateities kartoms pirmasis įmūrijo bendrovės „Ikarai“ direktorius Remigijus Streckis.
Simbolinę kapsulę su linkėjimais ateities kartoms pirmasis įmūrijo bendrovės „Ikarai“ direktorius Remigijus Streckis.

49 metams išsinuomuotame sklype dar praėjusių metų pabaigoje statybas pradėjo UAB „Ikarai“. Lietuviško kapitalo įmonė savo ir partnerio SEB banko lėšomis planuoja per tris etapus pastatyti gamyklą, sandėlį ir laboratoriją. Į šį objektą planuojama investuoti apie tris milijonus eurų ir sukurti apie dvidešimt darbo vietų.

Statybų finišas – jau šį rudenį

„Gamyklą paleisti planuojame šių metų rugsėjo mėnesį. Panašu, kad statybos darbus atliekančios bendrovės „Conresta“ darbuotojai lenkia laiką ir su darbų finišu nevėluos. Per metus žadame pagaminti apie 10 tūkstančių tonų skystų kompleksinių mikroelementais praturtintų trąšų. Apie dvidešimt procentų jų greičiausiai liks Lietuvoje, o kitos bus parduodamos į Europos ir Azijos šalis. Matome, kad susidomėjimas tokiomis trąšomis yra didelis, tad ir ėmėmės jų gamybos. Kėdainius pasirinkome ne atsitiktinai. Tai – Lietuvos vidurys, turintis gerus kelius“, – sakė bendrovės „Ikarai“ direktorius Remigijus Streckis.

Trąšų gamintojai tikisi, kad netolimoje ateityje jų produkcija išpopuliarės ir jie galės pagaminti ne tik pirmu etapu planuojamus 10 tūkstančių tonų produkcijos, bet keturis kartus daugiau.

Naujos gamyklos aktualija sbendrovės „Ikarai“ vadovas R. Streckis apratė su Kėdainių rajono meru Sauliumi Grinkevičiumi.
Naujos gamyklos aktualija sbendrovės „Ikarai“ vadovas R. Streckis apratė su Kėdainių rajono meru Sauliumi Grinkevičiumi.

Paruošė 30 trąšų bandinių

Naujois trąšų gamyklos atstovų teigimu, žemdirbystė ypatingai greitai vystosi visame pasaulyje. Iš jau dirbamų žemių stengiamasi išgauti kuo daugiau produkcijos. Tam, kad žmonija pasiektų geriausių agronominių rezultatų, iš esmės yra du keliai – naudoti GMO sėklas arba taikyti precizišką žemdirbystę, panaudojant naujas technologijas tiek tręšimo, tiek augalų apsaugos srityje, tiek žemės dirbime. Europos Sąjunga pasirinko antrąjį kelią. Manoma, kad tausojančios žemdirbystės pagalba bus išvengta didelių tręšimo normų biriomis trąšomis, bus mažinamos augalų apsaugos priemonės ir jų normos. Tokiu būdu, tose šalyse, kuriose žemdirbystė dar nepakankamai intensyvi, bus skatinamos modernios tręšimo technologijos.

Bendrovė „Ikarai“ kartu su Didžiosios Britanijos R&D laboratorinių tyrimų įmone „Green Polimers“ nuo 2013 metų vykdo mokslinę – tiriamąją veiklą, siekdama ištirti konkuruojančių trąšų sudėtį, ją patobulinti ir išdirbti „Ikar“ trąšų gamybos technologiją. Šiuo metu yra išdirbtos 30 skirtingų sudėčių trąšos, pagaminti bandomieji pavyzdžiai, sertifikuoti ir pateikti platintojams bei galutiniams vartotojams.

Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (antras iš kairės) įsiamžino su naujos gamyklos statytojais.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (antras iš kairės) įsiamžino su naujos gamyklos statytojais.

Ūkininkai renkasi skystas trąšas

Skystų trąšų gamyklos statybą Kėdainiuose pasveikino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jo teigimu, ūkininkai vis labiau linksta į skystąsias trąšas: „Tokios trąšos duoda efektyvesnį rezultatą. Skystas trąšas augalai geriau įsisavina, mažiau jų išplaunama dirvožemįį. Šios gamyklos vadovai žada įsiklausyti į žemdirbių pageidavimus ir pagaminti būtent tokių trąšų, kokių reikės vieno ar kito šalies regiono ūkininkams. Manau, kad nuo šiol Lietuvos vidurys diktuos ne tik žemdirbystės, bet ir tręšimo madas.“

LEZ`e ledai pralaužti

Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius sakė, kad oficialus trąšų gamyklos statybų startas yra džiugi žinia kėdainiečiams: „Ilgai laukėme, kada pagaliau prasidės investicijos mūsų Laisvojoje ekonominėje zonoje. Panašu, kad tas laukimas duos gerų rezultatų: ateina rimtas investuotojas su ambicingais planais. Bus

Gamyklos statybos turėtų finišuoti šių metų rugsėjo mėnesį.
Gamyklos statybos turėtų finišuoti šių metų rugsėjo mėnesį.

gaminamas šaliai reikalingas produktas, sukurtos kraštui reikalingos darbo vietos. Svarbiausia, kad ledai pralaužti ir atsiranda judesys Laisvojoje ekonominėje zonoje. Kaip žinia, vienas projektas traukia kitą, tad netolimoje ateityje gal dar pamatysime statybų startų.“

Kėdainių laisvosios ekonominės zonos valdybos pirmininko Domo Dargio teigimu, investuotojų pritraukimas yra gana ilgas ir sudėtingas procesas: „Sutartį su bendrove „Ikarai“ mes pasirašėme maždaug prieš porą metų. Investuotojai ilgai svarstė, kaip startuoti. Dar turime pasirašę susitarimą su mėsos perdirbimo įmone, tačiau nežinome, kada jie pradės statybas. Tačiau džiaugiamės, kad judėjimas yra ir investuotojai atranda Kėdainius.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.