Kėdainiuose kuriamas turizmo klasteris

2

Šią savaitę Daugiakultūriame centre vyko pasitarimas „Turizmo klasterių perspektyvos Lietuvoje, iššūkiai ir galimybės“.

Kapitonas Gerardas Sutkus džiaugiasi, kad pastaruoju metu gausėja karių savanorių gretos.

Kapitonas Gerardas Sutkus džiaugiasi, kad pastaruoju metu gausėja karių savanorių gretos.

Jame dalyvavo ne tik klasteriu besidomintys kėdainiečiai, bet ir svečiai iš kitų rajonų, kuriuose jau gyvuoja panašios struktūros.
Pasiūlymą Kėdainiuose kurti turizmo klasterį kraštiečiai išgirdo praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai klasterius pristatė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovai.
Dar nežinantiems tokio dalyko paaiškiname, kad klasteris – tai įmonių bei organizacijų santalka, susijungusi bendram tikslui. Kėdainių turizmo klasterį kurti pasiūlyta viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kaimo bendruomenių bei pramonės įmonių, biudžetinių įstaigų atstovams.
Panašu, kad vėl prisimintas turizmo gaivinimas mūsų krašte. „Turėsite galimybę sveikai konkuruoti, plėsti veiklą. Klasterius jau sukūrė Biržų bei Anykščių turizmo verslo atstovai. Apie tokius darinius galvoja Ignalinos, Plungės bei Tauragės verslininkai. Laikas ir kėdainiečiams susivienyti, kad kraštas taptų atviresnis turizmui“, – sakė klasterio idėją pristačiusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros atstovė Vaidė Sakalauskienė.
Po pirmojo pokalbio apie klasterį juo susidomėjo gerokai per dešimt potencialių narių, tačiau kaskart vis diskutuojant norinčiųjų jungtis į organizaciją mažėjo. Pasak klasterio iniciatorių, balandžio pradžioje bus pasirašoma jo steigimo sutartis. Kėdainių klasterį buria šeši nariai: Turizmo ir verslo informacijos centras, Vietos veiklos grupė, Krašto muziejus, Janinos Monkutės – Marks muziejus, krematoriumo šeimininkai ir viešbučio – restorano „Grėjaus namas“ savininkai.
Iš pradžių gana aktyviai klasterio kūrimo idėją palaikiusių kaimo turizmo sodybų atstovų finale neliko. Kodėl? Pasak pasitraukusiųjų iš šio žaidimo, klasteris orientuotas į atvažiuojančius savaitgalio turistus, o kaimo turizmo sodybos savaitgaliais yra užimtas.
Kol kas sunku suvokti ir Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro iniciatyvą bei užsidegimą steigti klasterį. Gana patraukliai skamba jo direktorės Dainos Balasevičienės entuziazmas. Anot jos, klasteris pagyvins turizmą Kėdainių krašte, tačiau susiduriame su dviprasmiška pozicija – neatsitiktinai kyla klausimas: o ką veikia jos vadovaujama įstaiga, jei turizmo neaktyvina?
Optimistiškai apie klasterį kalba ir rajono meras Rimantas Diliūnas. Jo teigimu, Kėdainiai turi turizmo tradicijas. Mero manymu, 5000 turistų per metus apsilankymas Turizmo ir verslo informacijos centre yra geras rezultatas. Tačiau turint unikalų senamiestį ir turtingą krašto istoriją tokiu skaičiumi vargu ar reikėtų didžiuotis.
Į klasterį besijungiančių atstovų teigimu, jie tikisi, kad suvienytas darbas bus naudingas. „Mums svarbu, kad kuo daugiau žmonių atrastų Kėdainius. Suvieniję jėgas paruošime paketą, pagal kurį bus siūloma mus visus aplankyti ir atrasti kažką įdomaus. Manau, kad kartu dirbdami galime populiarintis labiau negu pavieniui“, – sakė Janinos Monkutės – Marks muziejaus direktorė Dalia Minkevičienė – Jazdauskienė.

Patalynė

 

2 komentarai

  1. Che che.. on

    Cirkas 🙂 Nu tikrų tikriausias anekdotas – krematoriumas steigia klasterį :)))) aaaachaaahaaaaaa……. muziejus ir galerija – tikri turizmo verslo rykliai, vat jie tai supurtys turizmą :-))))))) Grėjus rimtai dirba, bet ką jis padarys daugiau, nei daro lig šiol? Pastatys dar vieną lovą? O kur kiti viešbučiai ir krūva restoranų, kur Uspaskio nublynai? Savivaldybės agurkai taip užrūgo, kad mastymas isvis isnyko kaipo toks, o butent jie privalo investuot maišą pinigų į turizmo infrastruktūrą. Čia Diliūnas su Nijole turi atsistot ir pateikt detalų planą, ką jie ketina daryti, kad miręs turizmas prisikeltų. VVG – vienintelis kas yra kiek į temą, jie gali per projektus kažką daryt. Bet jei nedarė iki šiol, tai nedarys ir vėliau.

  2. Klasteris – kaip nemateriali priemonė yra gerai, tačiau reikalingas ir materialus pagrindas: investicijos. Žinoma, savivaldybės galimybės finansuoti biudžeto lėšomis savo nuožiūra pasirinktas kapitalo investicijas yra nedidelės, kadangi didžioji dalis biudžeto lėšų skiriama einamosioms išlaidoms finansuoti, tačiau tai dar nereiškia, kad negalima įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšų. Pagal strateginių veiklos planų programą “ Kultūros paveldo išsaugojimas, turizmo skatinimas bei vystymas“ matyti jog, įgyvendinant programos priemones jau keletą metų yra pasinaudojama tik savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, klausimas, kodėl nepasinaudojama galimybe pritraukti pinigų iš struktūrinių fondų? Remiantis Lietuvos verslo paramos agentūros duomenimis galima nustatyti ES struktūrinių fondų paramos įsisavinimą pagal apskritis ir rajonus. Kėdainių rajono savivaldybė yra pateikusi tik vieną paraišką pagal priemonę: VP3-1.3-ŪM-05-R „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“, Kai tuo tarpu Telšių savivaldybė yra pateikusi 10 paraiškų pagal priemonę: „Viešųjų nekilnojamų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ Keista, kodėl Kėdainiai pagal šią priemonę nėra pateikę nė vienos paraiškos, juk kultūros paveldas viena iš stipriųjų rajono turizmo krypčių. Kalbant apie tai, reikėtų jog mūsų rajonas turėtų bent jau minimalią viziją kokia linkme norima eiti. Turime palankų reljefą ir geografinę padėti tiesti dviračių takus. Mano žiniomis yra netgi parengtas visas techninis dviračių trasų planas. Miestas nedidelis, būtų galima apjungti svarbiausius objektus pasinaudojant Klaipėdos takų patirtimi. Tai padėtų ne tik sukurti kažkokią tematiką atvykstantiems, bet ir pačiai bendruomenei, pradedant rekreacine veikla baigiant sportu. Rajonas neišsiskiria kertiniais atvykstančiųjų pritraukimo šaltiniais – gamtiniais ištekliais, kuriuos tarkim turi Molėtų rajono ar Zarasų rajono savivaldybės, tačiau mūsų stiprioji pusė – kultūros paveldas, kurį sujungus rekreacine infrastruktūra (dviračių takais) sukurtume tinklą, kokio Lietuvoje dar nėra. Nereikėtų nurašyti ir „pramoninio“ rajono įvaizdžio, tegul jis ir būna, yra net tokia kryptis kaip „pramoninis turizmas“ ir mūsų stambiosios įmonės galėtų tikrai padidinti turistinį patrauklumą ekskursijų pagalba. Žinoma, norint kad atvykstantieji pasiliktu ilgiau tokių priemonių nepakaks, tam reikalingas kelių sektorių įsikišimas (daugiausiai pramogų). Tikiuosi jog 2014 – 2020 savivaldybė išnaudos visas ES struktūrinių fondų lėšų pritraukimo galimybes ir sukurs bent jau minimalią rekreacijos ir turizmo infrastruktūrą.

Leave A Reply