Kaip pasiekti, kad jaunimas ne sėdėtų stotelėse be tikslo, bet aktyviai kurtų ir veiktų? Ko reikia, norint išauginti ir parengti būsimuosius Lietuvos ateities lyderius? Šios misijos ėmėsi kėdainiečiai, įgyvendinę jaunimo demokratiškumo projektą „Volume of democracy“. 

forumas_2428Šeštadienį Kėdainių daugiakultūriame centre vyko baigiamasis įgyvendinto projekto renginys – Kėdainių jaunimo forumas. Jame dalyvavo ne tik projekte dalyvavę jaunieji kėdainiečiai, bet ir projekto partneriai iš Brodnicos miesto (Lenkija), savo įžvalgomis dalinosi jaunimo veiklos ekspertai iš Norvegijos ir Jungtinės Karalystės.

Trūko žinių ir suvokimo
Pasak projekto vadovės ir koordinatorės Vytautės Rupeikaitės, projekte dalyvavo beveik visos Kėdainių rajono ugdymo įstaigos. „Projekto tikslas paprastas – įgalinti mokinių savivaldas veikti. To siekėme vykdydami mokymų ciklą apie mokinių darbą savivaldoje, taip pat apie projektų rašymą idėjų finansavimui gauti. Buvo organizuotas vizitas į Lenkiją, kurioje kėdainiečiai domėjosi, kaip organizuojamas mokinių savivaldos darbas Brodnicos miesto savivaldybėje“, – nuveiktas veiklas pristatė pašnekovė. Ji aiškino, kad poreikis kurti ir įgyvendinti tokį projektą kilo dėl to, kad jaunimas mokinių savivaldą įsivaizduodavo kaip įvairių renginių organizatores. Be to, ir pačios mokinių savivaldos būdavo mažai aktyvios, susirinkę mokiniai nežinodavę, ką konkrečiai ir kaip reikia daryti.

Tikisi projekto tęstinumo
Pasak V. Rupeikaitės, projekto dėka padėti pamatai Kėdainių jaunųjų ateities lyderių, kurie bus, tikimasi, aktyvūs ir visuomeniški piliečiai, ugdymui. „Rezultatai yra džiuginantys: turime mažiausiai 140 jaunų, dirbti mokinių savivaldose apmokytų mokinių. Lygiai taip pat vyko ir mokymai mokytojams bei visiems kitiems, kurie dirba su mokinių savivaldos organais“, – pabrėžė ji. Be to, dar vienas projekto rezultatų – netrukus startuosiantis Kėdainių jaunimui skirtas internetinis puslapis. „Konkretūs rezultatai pasimatys vėliau: žiūrėsime, kaip dirbs apmokytos mokinių savivaldos, kiek atsiras tęstinių projektų. Projektas apėmė praktiškai visas mokyklas, tad kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra atstovų, kurie gali pradėti viską judinti ir dar daugiau įsukti jaunimo veiklą Kėdainių rajone“, – sakė ji.
Jaunimo demokratiškumo projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“ bei Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo lėšomis. „Taip pat labai dėkojame mecenatui „Daumantai LT“, kurie parėmė projektą finansiškai ir ne tik“, – sakė V. Rupeikaitė.

Dingo pasyvumas, atsirado kūrybiškumas
Projekte dalyvavusios „Atžalyno“ gimnazistės Paulina ir Simona džiaugėsi projekto dėka užsimezgusiomis naujomis pažintimis, patirtimi ir įgytomis žiniomis. „Labai pravertė mokymai apie projektų rašymą. Deja, dėl techninių dalykų mūsų pirmasis projektas nebuvo patvirtintas, tačiau dabar esame parengusios antrąjį, kuris, labai tikimės, bus patvirtintas ir mes gausime jo įgyvendinimui skirtų lėšų iš Europos Sąjungos fondų“, – kalbėjo merginos. Jos prisipažino, kad padalyvavusios projekte tapo drąsesnės ir iniciatyvesnės, dingo tarp šiuolaikinio jaunimo paplitęs pasyvumo jausmas. „Atsirado noras kurti ir veikti kuo daugiau ir plačiau. Nenorime sėdėti rankų sudėjusios, ketiname veikti“, – kalbėjo gimnazistės.

Kaime trūksta iniciatyvų
Forume dalyvavę šėtiškiai Eglė ir Jonas Meceliai norėjo sužinoti, kaip jaunimą išjudinti. „Atrodo turime vietų, kur jaunimas galėtų vakaroti, tačiau veiklių jaunuolių turime labai nedaug. Pastebėjau, kad labai trūksta jaunųjų lyderių. Kai jaunimą pakvieti ir pasiūlai kokių užsiėmimų, tai jis ateina, tačiau patys jauni žmonės retai imasi organizuoti pramogas. Mes savo kaime turime krepšinio aikštelę, kultūros centrą, tačiau vien vietos yra mažai. Mano žmona jaunimui pasiūlė šokių užsiėmimus. Net negalėjau patikėti, kad bus toks susidomėjimas. Neretai net mūsų namai virsta repeticijų aikštele. Smagu, kad kažkuo galime prisidėti prie turiningesnio jaunimo gyvenimo. Skauda širdį, kai vasaromis dažnai matau beprasmiškai slampinėjantį jaunimą. Todėl noriu sužinoti, kaip išjudinti jaunimą ir ką jam pasiūlyti įdomaus be to, ką turi“, – sakė renginio dalyvis J. Mecelis.
Forumo metu buvo diskutuojama ir apie balsavimo teisės paankstinimo iniciatyvą: eiti prie balsavimo urnų galėtų ir 16 metų sulaukę jaunuoliai. Tokia galimybė jau yra suteikta jauniesiems estams – Estijos vyriausybė liepos mėnesį pritarė įstatymo pataisoms, leisiančioms savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti asmenims nuo 16 metų. Lietuvoje teisė balsuoti įgyjama sulaukus pilnametystės – 18 metų.

About The Author

Related Posts

2 Responses

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.