Dėl avarijos Kėdainių nuotekų valymo įrenginiuose praėjusių metų rugsėjo pabaigoje paskelbta rajonolygio ekstremali padėtis atšaukiama. Šis sprendimas priimtas galutinai įsitikinus, jog bendrovės „Kėdainių vandenys“ valymo įrenginiai jau ketvirtas mėnuo funkcionuoja tinkamai ir į Nevėžio upę teršalai nebepatenka.

Nuotekos tinkamai išvalomos jau nuo lapkričio

Praėjusių metų rudenį avariją patyrę Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginiai jau kuris laikas veikia be sutrikimų. Jau nuo lapkričio mėnesio biologiniai vandenvalos įrengimai išvalo teršalus iki nustatytų normalų.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Ovidijaus Kačiulio, šiuo metu valymo įrengimai vėl dirba pilnu pajėgumu. 

Įvertinus tai, kad jau keturis mėnesius iki galo neišvalyti teršalai į Nevėžio upę nebepatenka, priimtas sprendimas atšaukti ekstremalią situaciją. Šį sprendimą priėmė antradienį į posėdį sušaukta savivaldybės ekstremalių situacijų komisija.

Pernai rudenį paskelbus rajono lygmens ekstremalią situaciją,  gyventojai dėl to kokių nors nepatogumų ar suvaržymų nepatyrė. Tiesiog tai leido savivaldybei pasinaudoti papildomais resursais ir finansuoti avarijos valymo įrenginiuose likvidavimą.

„Dėka ekstremalios situacijos paskelbimo, savivaldybė galėjo skirti finansavimą. „Kėdainių vandenys“ pirko papildomą aeratorių, naudojo kitas priemones“, – patikslino ekstremalių situacijų komisijos posėdžiui pirmininkavęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis.

Jis tikino, kad į Nevėžį išleidžiamame vandenyje teršalų koncentracija leidžiamų normų neviršija jau ketvirtas mėnuo. Tačiau atšaukti ekstremalios situacijos neskubėta, ketinta visiškai įsitikinti ar įrenginiai veikia iš tiesų tinkamai, ar nepasikartos analogiška ekologinė nelaimė.

Didžiausia problema – įmonių tarša

„Situacija pagerėjo nuo lapkričio mėnesio, kai buvo nutrauktas nuotekų priėmimas iš bendrovės „Kėdainių oda“. Nustatėme, kad didžiausia valymo įrenginių darbo sutrikimo priežastis – chromas. Todėl priėmus sprendimas nebepriimti nuotekų, įrenginių darbas normalizavosi“, – sakė nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančios bendrovės „Kėdainių vandenys“ laikinasis vadovas Robertas Lukoševičius.

Pasak savivaldybės kontroliuojamos bendrovės laikinojo direktoriaus, šiuo metu valymo įrengimai vėl dirba pilnu pajėgumu. Tačiau lieka problema, kuri aktuali jau ne vienerius metus – leistinas normas viršijantis azoto kiekis į Nevėžį išleidžiamame vandenyje.

Priežasčių R. Lukoševičius ieškojo pramonės įmonėse, kurių išleidžiamos nuotekos prisotintos kenksmingomis medžiagomis.

„Visos Kėdainių įmonės moka už viršijamą taršą. Matomai jiems apsimoka sumokėti po tūkstantį, kitą baudos už viršnorminę taršą, o ne patiems valyti savo nuotekas. Taip neturėtų būti, kad įmonė neturi jokio valymo. Tai turi kažkas kontroliuoti, nes šiuo metu jų niekas netikrina“, – sakė R. Lukoševičius.

Opi problema – paveldėta

„Problemos išspręstos, kai buvo uždarytas nuotekų priėmimas iš vienos rajono įmonės. Nepaisant to, azoto koncentracija į upė išleidžiamame vandenyje leidžiamas normas viršija eilę metų“, – konstatavo savivaldybės administracijos vadovas O. Kačiulis.

Specialistai jau yra konstatavę, jog azotas iki reikiamų normų Kėdainiuose neišvalomas dėl per mažo valymo įrenginių pajėgumo ir galbūt netinkamai parinktos technologijos. O tai paveldėta problema, nes buvo padaryta esminių klaidų dar jų projektavimo stadijoje – nebuvo tinkamai apskaičiuota pramonės plėtra ir taršos didėjimas.

Šią problemą pavyktų išspręsti tik rekonstravus valymo įrenginius, o tai kainuotų mažiausiai 3,5 mln. eurų.

Nors aplinkos ministerija siūlo kompensuoti pusę šios sumos, Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius anksčiau yra minėjęs, kad tai taptų nepakeliama našta rajono biudžetui. Meras tikino darantis viską, kad ministerija kompensuotų kur kas didesnę dalį, bent 80 proc. valymo įrenginių rekonstrukcijai reikalingos sumos.