Bokštų kaime, netoli Mantviliškio, vyko 16-osios respublikinės varžybos, kuriose jėgas išbandė 21 artojas. Varžybų tikslas – ne tik pademonstruoti artojų meistriškumą, bet kartu gerinti žemės įdirbimo kokybę, lavinti arimo įgūdžius.

Tiesių vagų dotnuviškiui Albertui Pavoliui (centre) varžybose linkėjo kraštietis ūkininkas Petras Vaitelis (kairėje) ir rajono savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas.

Tiesių vagų dotnuviškiui Albertui Pavoliui (centre) varžybose linkėjo kraštietis ūkininkas Petras Vaitelis (kairėje) ir rajono savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas.

Šeimininkų garbę gynė du artojai: ūkininkas Albertas Pavolis varžėsi apverčiamųjų plūgų klasėje, o Kėdainių profesinio rengimo centro moksleivis Žilvinas Markevičius rungėsi tradicinių plūgų grupėje.

Pasekė sūnaus pėdomis
Dotnuvos seniūnijoje ūkininkaujantis A. Pavolis prisipažino, jog į varžybas atvyko nugalėjęs rajoniniame ture. „Porą metų į respublikines varžybas lydėdavau sūnų Aurimą. Kažkaip užvirė ambicijos, kad ir pats galiu išbandyti jėgas šiame konkurse.
Ariu nuo jaunystės. Kai grįžau po tarnybos armijoje, tai ir sėdau už traktoriaus vairo. Esu dėkingas savo arimo mokytojui daugkartiniam šalies arimo čempionui Jonui Kazakevičiui, kuris mane mokė, kaip teisingai ir gražiai plūgais raikyti žemę. Tad arimo patirties turiu nemažai, maždaug 32 metus“, – prieš startą sakė vienas iš keturių varžybų naujokų A. Pavolis. Savo traktoriumi „John Deere“ „Kverneland“ plūgu aręs dotnuviškis iš teisėjų gavęs 190 balų užėmė aštuntąją vietą.

Marijampolietis moksleivis Ž. Markevičius, sėdęs už senučiuko „Belarus“ vairo, gynė Kėdainių artojų garbę.

Marijampolietis moksleivis Ž. Markevičius, sėdęs už senučiuko „Belarus“ vairo, gynė Kėdainių artojų garbę.

Į varžybas pakvietė mokytojas
Kitas Kėdainių rajono garbę gynęs artojas Žilvinas Markevičius, marijampolietis, mokslus kremtantis Kėdainių profesinio rengimo centre. „Mane į artojų varžybas pakvietė profesijos mokytojas Rimantas Kleiva. Pats daug kartų tapęs šalies čempionu mokytojas pamatė, kad man neblogai sekasi valdyti traktorių. Tiesiog kurioziška, bet aš su žemės ūkiu neturiu nieko bendra. Man paprasčiausiai patinka technika, o azarto save išbandyti tikrai netrūkstu“, – sakė jaunasis artojas. MTZ – 82 markės traktoriumi „Laumetrio – Kverneland“ plūgu arusiam Ž. Markevičiui teisėjai skyrė 193 balus, su kuriais jam teko penktoji vieta.

Nugalėtojas pozicijų neužleido
Artojai varžėsi dviejose plūgų kategorijose – tradicinių bei apverčiamųjų. Kiekvienoje grupėje buvo paskelbta po tris geriausius artojus, o suskaičiavus balus, išrinktas absoliutus varžybų nugalėtojas.
Apverčiamųjų plūgų grupėje pirmą vietą laimėjo kretingiškis Kazys Genčius. Jis surinko 269 balus. Antra vieta teko Viliui Janeliūnui (Kauno r.) – 227,7 balo, trečia – Viliui Tinteriui (Pasvalio r.) – 219,7 balo.
Tradicinių plūgų grupėje pirmą vietą laimėjo Andrius Baublys iš Šilalės – 220,7 balo, antrą – Stanislovas Marcinkus (Jurbarko r.) – 216,3 balo, trečią – Kazys Joniškis (Akmenės r.) – 214, 3 balo.
Geriausiu artoju ir respublikinių varžybų nugalėtoju 10-ąjį kartą tapo Kazys Genčius! Geriausiai varžybose arusiu jauniausiu artoju pripažintas dvidešimtmetis Jonas Bogužas iš Pasvalio rajono.
Jau tradicija tapo apdovanoti ir jauniausią varžybų dalyvį – šiemet tai Joniškio rajonui atstovavęs devyniolikmetis Evaldas Paliukas.
Artojai, varžybose surinkę daugiausia balų, atstovaus Lietuvai Pasaulio artojų varžybose, kurios 2014 m. vyks Prancūzijoje.

Tradicinėse varžybose – naujovių gausa
Nors varžybos tradicinės, tačiau šiemet jose nemažai naujovių. Pirmiausia, jos vyko tik vieną dieną. Artojams, kurie susirinko ketvirtadienį, prieš varžybas vyko instruktažai, burtų keliu buvo paskirti laukeliai, taip pat skirti laukeliai arimo bandymui. Visi artojai suskirstyti į keturias konkursines grupes: paprastųjų netobulintų plūgų grupę; paprastųjų tobulintų-sportinių plūgų grupę; apverčiamųjų netobulintų plūgų grupę ir apverčiamųjų tobulintų sportinių plūgų grupę. Galima arti iki penkių korpusų plūgais.
Pagal atnaujintas taisykles, išimties tvarka varžybose galėjo dalyvauti penki jaunieji (iki 21 metų) artojai, žemės ūkio mokyklų ar ASU artojų varžybų zonų nugalėtojai, nedalyvavę rajoninių arimo varžybų atrankose.
Artojų darbą vertino 5 vyriausieji teisėjai, kurie organizavo visų kitų teisėjų darbą – jų iš viso dirbo 30. Artojų darbo kokybė buvo vertinama pagal daug kriterijų: tiesumą, lygumą, švarumą, sumetimo ir išmetimo kokybę. Laikas, per kurį atliekamas darbas, vertinimui nėra labai svarbus.
„Visų elementų atlikimui skiriamas laikas, į kurį artojas turi „sutilpti“. Tarkime, pirmosios vagos išarimui skiriama viena valanda. Paskui dar trys valandos skiriamos visų kitų elementų atlikimui – bendram lauko arimo užbaigimui. Visi artojai per 4 valandas tikrai susidorojo su užduotimi“, – garantavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Saulius Cironka.
Nors Lietuvoje nemažai žemdirbių taiko neariamąsias technologijas, tačiau arimas išlieka vienas pagrindinių žemės dirbimo būdų. Deja, ne visada šis darbas atliekamas be priekaištų.

Ne tik arė, bet ir pramogavo
Geriausius šalies artojus sveikino gausa svečių – tiesių vagų linkėjo Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovai Jonas Talmantas ir Jeronimas Kraujelis, Seimo nariai, Kėdainių rajono savivaldybės, Vyriausybės, Aleksandro Stulginskio universiteto, kitų organizacijų atstovai.
Kol artojai rungėsi, žiūrovus linksmino smagi muzika, įdomūs žaidimai ir pramogos, dėmesį traukė demonstruojama žemės ūkio technika. Biržietišku alumi vaišino pagrindinė renginio rėmėja – bendrovė „Biržų žemtiekimas“.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.