Kėdainių turtas – unikalus raštijos paminklas

0

Prieš daugiau 350 metų (1653 metais) išleista „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – stambiausias (700 psl.) XVII a. lietuvių raštijos ir lite­ratūros paminklas ir vienintelis XVII a. evangelikų-reformatų kultūros centre – Kėdainiuose – išspausdintas lietuviškas leidinys. Jame išspausdinti pa­matiniai XVII a. Lietuvos protestantų religiniai tekstai: katekizmas, giesmės, psalmės, pamokslai ir maldos. Knygos rengėjai – Steponas Jaugelis Telega, Samuelis Tomaševskis, Samuelis Minvydas, Jonas Božimovskis. 

„Knyga nobažnystės krikščioniškos“ viršelis. Knyga buvo parengta ir išleista Kėdainiuose XVII a. vid.

Evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinys, susidedąs iš 4 knygų, pirmą kartą išleistas Kėdainių gimnazijos spaustuvėje 1653 m. Spausdino Joachimas Jurgis Rhetas. Kėdainių miesto burmistro Stepono Jaugelio Telegos knyga dedikuota Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lauko etmonui ir Vilniaus vaivadai Jonušui Radvilai.
Iki šiol „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvo pripažinta kaip didžiausias XVII a. lietuvių kalbos ir literatūros paminklas, sunkiai pasiekiamas lietuvių kultūros istorijos šaltinis, nes jos vienintelis žinomas išlikęs pasaulyje egzempliorius yra saugomas Švedijoje, Upsalos universiteto bibliotekoje. „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ kūriniai yra vidurinio rašomosios kalbos varianto pavyzdžiai, parašyti vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės pagrindu. Taigi, skaitant šios knygos tekstus galima sužinoti, kaip tuo metu buvo šnekama Vidurio Lietuvoje, Kėdainių krašte. Turtinga yra knygos leksika, paremta liaudies kalba, bet gausiai papildyta naujadarais.
Naujas šio paminklo išleidimas (2004 metais išleistas faksimilinis leidinys, parengtas Dainoros Pociūtės) palengvina jo tyrinėjimą.
Plačiau susipažinti su šios knygos, faksimiliniu leidiniu, pagrindiniais tekstais galima Kėdainiuose, Šviesiosios gimnazijos bibliotekoje. Čia veikia specialiai šiai knygai parengta paroda. Gimnazijos mokiniai yra supažindinami su šios knygos turiniu, jos išleidimo aplinkybėmis bei didžiuliu indėliu į lietuviškos raštijos istoriją.
Jūsų dėmesiui – knygos tekstai, atskleidžiantys kultūrinį jos kontekstą.

JO MALONYBĖS ŠVIESIAJAM KUNIGAIKŠČIUI IR VALDOVUI, PONUI JONUŠUI RADVILAI, ŠVENTOSIOS ROMOS IMPERIJOS BIRŽŲ IR DUBINGIŲ KUNIGAIKŠČIUI, NEVELIO IR SEVEŽO PONUI, VILNIAUS VAIVADAI, LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS LAUKO ETMONUI, KAZIMIERO, BORISOVO, KAMENECO, SEIVŲ, BISTRYČIOS, RIETAVO, VILKIJOS, LIUBEČO, LOJOVO SENIŪNUI, MŪSŲ MALONINGIAUSIAM PONUI IR GERADARIUI

Jonušas Radvila jaunystėje, apie 1632 metus.

Šviesiausiasis Kunigaikšti, maloningasis mūsų Pone ir Geradari, savo valdose Lietuvoje iki šiolei ne tik gausiomis lėšomis rėmei šviesiausiųjų protėvių lėšomis įsteigtus surinkimus ir mokyklas, juose per pamaldžius mokytojus tiek visur, tiek ypač tarp savo pavaldinių (kurie adinstar Dovydo pavaldiniai, plaukė „turmatimad Portas Hierosolimorum“, o čia garsiai maldavo Dievą abiejų šalių ramybės, geros sveikatos ir laimingos kloties savo valstybei) sėkmingai didindamas Dievo šlovę ir žmonių sielų išganymą, o būtent: surinkimą ir Kėdainių mokyklą sustiprinai tinkamais ir mokytais vyrais, be to, pritraukei į juos daug klausytojų ir įvairių luomų bei tautybių jaunimo, bet ir neseniai ten SPAUSTUVĘ – „magnum at pene Divinum, universoterrarum Orbi concessum beneficium“, iš kurios išeina ir ši šventa, didžiai tarnaujanti išganymo džiaugsmui knyga, – tarsi kokie pirmieji spaudos ir darbo vaisiai, – pažymėta Jūsų Kunigaikštiškos Malonės vardu ir laimingo įvažiavimo į Lietuvos sostinę ženklu.
Priimki tad, Šviesiausiasis Kunigaikšti, ne tiek mūsų, kiek greičiau savo paties pamaldumo ir dosnumo darbą, šį, tiesą sakant, menkutį, bet labai reikalingą ir naudingą mūsų, lietuvių, krašte vaisių; ir priimk linksma širdimi ir veidu; priimk tuos savo spaustuvės prima specilegia malonia ranka, o lietuvių surinkimai, džiaugsmingai priėmę šią knygą Viešpaties šlovės padidinimui, savo ir Jūsų Kunigaikštiškos Malonės pavaldinių išganingai naudai, iš jos visados prašys Viešpatį Dievą ilgo laimingo gyvenimo šiems visiems šviesiesiems Jūsų Kunigaikštiškos Malonės namams, be to, geros kloties Vaivados ir Etmono tarnyboje.
Dėl to mes, Dievo tarnai ir nuolankūs maldautojai, savo ganytojiškos pareigos vedami, sacrosancte pasižadame Jūsų Kunigaikštiškajai Malonei, Dievui laiminant, vadovauti ir būti pavyzdžiu kitiems, kartu atsiduodami Jūsų Kunigaikštiškos Malonės, mūsų maloningiausio Pono ir Geradario, maloningam gailestingumui. Kėdainiuose, 1653 Viešpaties metų gegužės 1 d.
Jūsų Kunigaikštiškos Malonės, Pono, Geradario ir mūsų maloningojo Globėjo nuolankūs tarnai ir maldautojai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės surinkimų vyresnieji prižiūrėtojai ir kunigai.

PRAKALBA Į MALONŲJĮ SKAITYTOJĄ KRIKŠČIONĮ

Faksimilinis knygos leidinys, kurį galima rasti Kėdainių šviesiosios gimnazijos bibliotekoje.

Matydami, kaip didžiai trūksta lietuviškų knygų, skirtų kasdieninėms krikščioniškoms pamaldoms, ir turėdami šiam reikalui spaustuvę, tik ką neseniai įsteigtą Kėdainiuose didelėmis jo Malonės Kunigaikščio, Vilniaus Vaivados ir lauko Etmono lėšomis, vedami ganytojiškos pareigos, kad augtų Dievo šlovė ir būtų išganytos mūsų tautos žmonių sielos, mes, vyresnieji lietuvių surinkimų prižiūrėtojai ir ganytojai, nutarus mūsų Provincijos sinodui, išleidžiame į šviesą šią „Psalmių“, „Dvasiškųjų giesmių“, „Evangelijų pamokslų“ bei „Krikščioniškųjų maldų“ knygą ir štai ką apie ją informuojame.

PIRMA. Turi „Psalmyną su giesmėmis“ dievobaimingo vyro, Kėdainių burmistro ir pasauliečio tų surinkimų Senjoro ex Civico ordine Pono Stepono Jaugelio Telegos triūsu puikiai išverstą iš lenkiško giesmyno į lietuvių kalbą, o šviesios atminties mūsų surinkimų Žemaičių Vyskupystėje Superintendento ir Kėdainių bažnyčios ordinaro Kunigo Samuelio Tomaševskio pritaikytą prancūziškoms melodijoms ir gaidoms, po to mūsų peržiūrėtą ir ištaisytą. Taigi kaip Lenkija savo Kochanovskių, Rėjų, Vokietija – savo Lobvaserių, Prancūzija – savo Maro, taip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė šiuo mūsų kėdainiškių poetų „Psalmynu“ neabejojamai gerai gali naudotis.

ANTRA. Turi „Sekmadienių evangelijas“ su trumpučiais jų pamokslėliais. Mes patys jas parinkome, išdėstėme ir pritaikėme pamokslams pagal šviesios atminties Kunigo Gžegožo iš Žarnoveco, kadaise didžiai nusipelniusio bažnyčiai vyro, veikalą, labai naudingą ir reikalingą tikėjimui sutvirtinti ir dievobaimingumui ugdyti.

TREČIA. Čia rasi „Pasakojimą apie Jėzaus kančią ir mirtį“, turtingą lobyną visokių pamokymų ir paguodų, išganingą sveikatos ir ligos, sėkmės ir nesėkmės, būties ir mirties valandą.

KETVIRTA. Be to, turi „Maldas krikščioniškas“, skirtas kiekvienam laikui, ir tiek visuomeninėms, tiek namų ūkio reikmėms: užėjus sausrai ar darganai, per sėją ar pjūtį ir t. t. Visa tai galėsi sužinoti iš išsamaus rejestro.

PENKTA. Taip pat čia pridėtas „Katekizmas mažas, arba trumpas pamokslas tikėjimo krikščioniško“, labai reikalingas paprastiems žmonėms, jaunimui ir samdytai šeimynai. O surinko šiuos dalykus adusum at praxim Dievo bažnyčiai nusipelnę ir garbingi vyrai – Užnerio surinkimų Superintendentas ir Žemaitijos Vyskupystės Administratorius, Biržų Kunigas Samuelis Minvydas ir Žemaičių Konsenjoras, Naujamiesčio Kunigas Jonas Božimovskis.
Errata, arba klaidos. Jei kokių aptiksi, atsiradusių dėl spaustuvės nepatyrimo spausdinant svetima kalba, turėdamas praevia prudentia, galėsi lengvai pataisyti. Tad būk malonus, mielas Skaitytojau, o šį mūsų darbą sveikas ir laimingas naudok savo išganymui.

Vertė R. Koženiauskienė

Leave A Reply