Nuo kitų metų sausio 1 dienos Kėdainių rajono apylinkės teismas taps Kauno apylinkės teismo padaliniu ir savo veiklą tęs kaip Kėdainių teismo rūmai. Kokią įtaką ši reforma turės į teismą besikreipiantiems kraštiečiams, teismo funkcijoms ir darbuotojams?

Valdymas centralizuojamas

Pasak Kėdainių rajono apylinkės teismo laikinojo pirmininko Mindaugo Nekrašo, nuo kitų metų sausio 1 dienos teismai startuos atsinaujinę – vietoje 49 apylinkių teismų liks 12 apylinkės teismų su 4–5 padaliniais, kurie vadinsis teismo rūmais. Tokiu padaliniu taps ir Kėdainių rajono apylinkės teismas, kuris, kartu su Jonavos ir Kaišiadorių rajonų apylinkės teismais jungsis prie Kauno apylinkės teismo. Teismas ir toliau veiks tose pačiose patalpose, tačiau jis bus administruojamas iš pagrindinio centro. Teismo personalas iš esmės liks panašus į buvusį, tačiau nelieka Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko, taip pat ir teismo finansininkės pareigybių. Teismo rūmuose kaip ir anksčiau, dirbs teisėjai, jų padėjėjai ir kitas aptarnaujantis personalas.

Pasak Kėdainių rajono apylinkės teismo laikinojo pirmininko Mindaugo Nekrašo, teismo darbuotojų atlyginimams kasmet skiriama tik apie 80 proc. reikalingų lėšų, o tai reiškia, kad pinigų atlyginimams trūkumas metų pabaigoje – užprogramuotas.

Teismo procesas – arčiau dalyvių

„Gyventojams ši teismų reforma reikšminga tuo, kad atsiras palankesnės ir paprastesnės sąlygos kreiptis į teismą. Žmogus galės pasirinkti, į kuriuos apylinkės teismo rūmus atnešti procesą inicijuojančius dokumentus“, – sakė M. Nekrašas.

Esmė po reformos nesikeis – Kėdainių rūmai ir toliau vykdys tas pačias teisingumo funkcijas, t. y., nagrinės baudžiamąsias, civilines ir administracinių nusižengimų bylas. Tačiau bus ir naujovių. „Atsižvelgiant į faktinę situaciją, bylą bus galima nagrinėti ir kituose to paties teismo rūmuose – jeigu kitoje vietoje teismo procesą rengti bus patogiau, pigiau, greičiau. Pavyzdžiui, jei dauguma liudytojų gyvena Kaune, bylos nagrinėjimas iš Kėdainių galės būti perkeltas ten. Šiuo metu tokios bylos nagrinėjamos pas mus, išskyrus išimtinius atvejus. Taigi nuo Naujųjų metų bus praplečiamos galimybės greičiau išnagrinėti bylą, taupomos teismo proceso dalyvių lėšos, tačiau kaip tai vyks – parodys laikas“, – kalbėjo Kėdainių teismo pirmininko pareigas laikinai einantis M. Nekrašas.

Siekia suvienodinti krūvius

Ne vienerius metus kalbama apie nevienodus teisėjų darbo krūvius. Reformavus teismus, centrinių teismų pirmininkai turės galimybę išlyginti darbo krūvius rūmuose, kurie dabar, akivaizdu, skiriasi. Pavyzdžiui, Kėdainiuose šiuo metu yra 8 patvirtinti teisėjų etatai, tačiau iš jų užimti tik septyni. Teisėjas Marius Bartninkas, laikinai ėjęs teismo pirmininko pareigas, Prezidentės dekretu vasarą buvo paskirtas dirbti į aukštesnės instancijos – Kauno apygardos teismą. Tad šiuo metu Kėdainiuose dirbančių teisėjų darbo krūvis yra didesnis nei turėtų būti.
Be to, šiais metais, nors ir nežymiai, pagausėjo tiek civilinių, tiek baudžiamųjų bylų.

„Beveik neabejojame, kad civilinių bylų skaičius šiemet pasieks apie 4 000, baudžiamųjų bylų – viršys 400. Pastarųjų pobūdis nesikeičia – didžiąją dalį sudaro smurtas artimoje aplinkoje, o nuo šių metų prisidėjo ir bylos dėl vairavimo išgėrus“, – pasakojo pašnekovas. Nesunku paskaičiuoti, kad per metus vienam teisėjui tenka apie 570 civilinių ir 57 baudžiamosios bylos.
Taigi po reformos centrinio teismo, šiuo atveju Kauno apylinkės teismo pirmininkas galės spręsti, kaip krūvius sulyginti – galbūt nagrinėti bylos į Kėdainius atvažiuos kitų teismo rūmų teisėjas, arba bylos, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nagrinėjimą bus galima perkelti į mažesnį darbo krūvį turintį teismą.

Beje, šiuo metu vyksta atranka į laisvą Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo vietą, tad tikimasi, kad naujas teisėjas Kėdainių teisme pradės dirbti dar šių metų pabaigoje arba sausio pradžioje.

Finansavimas – nepakankamas

Dar vienas iš reformos tikslų – centralizavus teismų administravimą ir darbą, bus galima optimaliau panaudoti darbo užmokesčiui skiriamas lėšas. Teismo darbuotojų atlyginimams kasmet skiriama tik apie 80 procentų reikalingų lėšų. Tai reiškia, kad teismams dirbant visu pajėgumu, kai užimti visi etatai, pinigų atlyginimams trūkumas metų pabaigoje ir įsiskolinimas – užprogramuotas.

O juk teisme dirba ne tik teisėjai, teisėjų padėjėjai, bet ir teismo posėdžių sekretorės, raštinės darbuotojai, teismo ūkį prižiūrintys asmenys – ne viena dešimtis darbuotojų.
„Dabar situacija tokia, kad viename teisme trūksta labai daug lėšų, kitame – mažiau, trečias gyvena be skolų. Tokių svyravimų, sujungus teismus, sumažės. Visi atsidurs daugmaž vienodoje situacijoje“, – tikisi M. Nekrašas.

Pasak pašnekovo, Kėdainių rajono apylinkės teisme šiemet susiklostė tokia situacija, kad mažėjo darbuotojų: trūksta vieno teisėjo ir dviejų teisėjų padėjėjų, teismo sekretorės. „Situacija tokia, kad teismas atlieka savo funkcijas su mažesniu darbuotojų skaičiumi. Tad finansine prasme šiandien mes nesame blogoje situacijoje, bet tai tik teismo darbuotojų didelio krūvio, jų atliekamo darbo sąskaita“, – reziumavo Kėdainių rajono apylinkės teismo laikinasis pirmininkas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.