„Sudaryti savivaldybių indeksų rezultatai tikrai džiugina. Per metus mūsų savivaldybės įvertinimas padarė nemažą šuolį aukštyn – iš keturioliktosios vietos pakilome į aštuntąją tarp mažųjų savivaldybių. Kėdainiai tarp 54 savivaldybių, surinkę 67 balus, rikiuojasi pirmajame dešimtuke. Džiugina ir tai, kad, analizuojant bendrą savivaldybių indeksą, galima pamatyti, jog iš didžiųjų savivaldybių geresnį įvertinimą negu mūsiškis turi tik Vilniaus miestas, gavęs 67,9 balo“, – naujausią Lietuvos savivaldybių indeksą komentavo Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.  

Pasak rajono mero S. Grinkevičiaus, savivaldybės vadovai atidžiai išstudijuos indekso rezultatus ir ieškos galimybių pagerinti rezultatus ten, kur dar yra spragų.

Pasak rajono mero S. Grinkevičiaus, savivaldybės vadovai atidžiai išstudijuos indekso rezultatus ir ieškos galimybių pagerinti rezultatus ten, kur dar yra spragų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir viena vieta pakilęs Kaunas.
54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, po jo pirmajame dešimtuke seka Klaipėdos rajonas, Druskininkai, Marijampolė, Šilutės rajonas, Palangos miestas, Panevėžio rajonas, Kėdainiai, Plungė ir Mažeikiai.

Daugiausia investicijų ir skolų
„Karūna antrus metus iš eilės – Vilniaus rankose. Sostinė pritraukia daugiausia investicijų, čia aktyviausias verslas, dėl to mažiau bedarbių, socialinės pašalpos gavėjų. Tiesa, Vilniui grėsmę vis dar kelia milžiniška skola. Antroje vietoje likusi Klaipėda sostinę galėtų pavyti, jei jai pavyktų sukurti palankesnes sąlygas verslui ir pritraukti daugiau investicijų”, – pastebėjo Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.
Mažųjų savivaldybių indekso geriausiųjų trejetukas taip pat beveik nesikeitė. Trečią vietą išlaikė Druskininkai, į pirmąją išsiveržė Kauno rajonas, aplenkęs šiemet antroje vietoje likusį Klaipėdos rajoną.
„Nors Kauno rajonui pavyko aplenkti Klaipėdos rajoną, šios dvi savivaldybės eina koja kojon, abi puikiai išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus. Gera ekonominė situacija didina žmonių gerovę. Kauno ir Klaipėdos rajonai gali didžiuotis, kad yra vieni iš nedaugelio, į kuriuos žmonių gyventi bei dirbti atvyksta daugiau, nei išvyksta”, – teigė A. Čepukaitė.

Vieni eina į priekį, kiti stovi vietoje
Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.



Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

  • taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  • savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  • mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  • efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  • atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  • savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  • mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.


Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimas atskleidė, kad atotrūkis yra ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.
„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia jos turi panaikinti biurokratines kliūtis”, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Kėdainių rajonas tapo ūkiškesnis
Kėdainių rajone geriau įvertintos beveik visos sritys, tačiau didžiausia pažanga pasiekta „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ rodiklių grupėje. „Turto valdymas“ bei „Investicijos ir plėtra“ taip pat pasižymėjo didesniu balų kiekiu.
„Sveikatos ir socialinės rūpybos“ srityje 2015 metais, lyginant su 2014 metais, gerėjo beveik visi rodikliai. Sumažėjo socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (5,4 proc. → 4,2 proc.), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (7,1 proc. → 4,1 proc.), bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų (8,3 proc. → 7,7 proc.), ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių (24,3 proc. → 19,3 proc.).
Sparčiausiai iš mažųjų savivaldybių Kėdainiuose mažėjo socialinės rizikos šeimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų. Suprantama, prie gerėjančios socialinės aplinkos prisidėjo palankios sąlygos verslui ir investicijoms.
Kėdainių rajono savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos augo itin sparčiai (4 935 EUR/gyv. 2013 m. → 5 408 EUR/gyv. 2014 m.).
Pernai Kėdainių rajono Strateginio planavimo ir investicijų skyrius koordinavo 13 projektų veiklų įgyvendinimą teritorijų planavimo, kultūros objektų rekonstravimo, aplinkos apsaugos gerinimo srityse. 2015 m. investuota 634,2 tūkst. Eur, iš kurių 593,9 tūkst. Eur – Europos Sąjungos lėšos, 40,3 tūkst. Eur – savivaldybės indėlis.
2015 m. baigtos įgyvendinti (t.y. galutinai atsiskaityta) 19 projektų veiklos (2014 m. – 10).
Geriau tvarkomasi ir su savivaldybės nuosavu turtu. 2015 metais parduotų nuosavų pastatų ir patalpų plotas beveik tris kartus viršijo 2014 m. parduoto NT plotą, o nenaudojamo nuosavo NT, savivaldybės teigimu, visai nebuvo.
Savivaldybė 2015 m. turėjo 115 mln. 613 tūkst. Eur likutinės vertės turto, iš jų 114 mln. 781 tūkst. Eur likutinės vertės ilgalaikio turto ir 832 tūkst. Eur likutinės vertės ūkinio inventoriaus bei atsargų.
Lyginant 2014 ir 2015 m. duomenis, matyti, kad dėl naujai įsigyto, pastatyto, rekonstruoto ar renovuoto, neatlygintinai gauto, savivaldybės nuosavybėn perimto turto jo vertė padidėjo 7 mln. 95 tūkst. Eur, arba apie 6,5 proc., palyginus su 2013 m. – 35 mln. 439 tūkst. Eur, arba apie 44,2 proc.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.