Kėdainių savivaldybė – dar vienos sinagogos šeimininkė

0

IMG_1620

Kadaise žydų bendruomenių gyvenimo centrais buvusių, o šiandien jų dvasinį bei kultūrinį gyvenimą primenančių sinagogų situacija po truputį gerėja.

Šįkart pozityvios naujienos – Vidurio Lietuvoje: liepos 4-ąją Kėdainių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) taryba nusprendė leisti administracijai panaudai perimti miesto Smilgos gatvėje esančią sinagogą.

Tarybos sprendimu, Savivaldybės administracijai leista pusšimtį metų neatlygintinai valdyti ir naudotis šiuo metu Lietuvos žydų bendruomenei (toliau – Bendruomenė) priklausančiu sinagogos pastatu.

Kėdainiuose nebelikus žydų, pati Bendruomenė neturi perspektyvų pastatą naudoti pagal paskirtį, todėl noriai sutinka jį perduodi panaudai, pritaikant kultūros, švietimo, mokslo ar kitai visuomeninei paskirčiai.

Ateityje sinagogą planuojama restauruoti ir pritaikyti Kėdainių dailės mokyklos praplėtimui. Joje būtų įrengtos specializuotas klases-dirbtuves su stiklinėmis pertvaromis – atvykę turistai pro jas galėtų stebėti ir užsiėmimus.

Patalpos galėtų tarnauti ir kaip mokyklos darbų archyvas, parodų, edukacinių IMG_1624užsiėmimų erdvė.

Jau dešimtmetį restauruotoje kitoje (vasarinėje) Kėdainių sinagogoje įsikūrusi Dailės mokykla sulaukia daug ekskursijų iš Lietuvos ir užsienio, joje rengiamos parodos, atliekama projektinė ir edukacinė veikla, mokinių stovyklos.

Realu, kad tokio pasisekimo sulauktų ir Smilgos gatvės sinagoga.

Pati žydų bendruomenė suinteresuota sinagogos išsaugojimu, tad atvira įvairiems pastato pritaikymo variantams, žinoma, tai darant su pagarba jo istorijai.

Perimdami, restauruodami ir pritaikydami sinagogą Kėdainiai, kaip išskirtinai tvarkingas miestas, užsitikrina, kad apleistas pastatas nebeišsiskirs iš miesto aplinkos.

IMG_1627Be to, sinagogos patalpos reikalingos vasarinėje sinagogoje jau neįsitenkančiai Dailės mokyklai. Kaip matome, laimi visi – ir  žydų bendruomenė, ir kėdainiečiai“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.

Šią sinagogą XIX a. viduryje savo lėšomis pastatė turtingiausias miesto siuvėjas Ilja Vilneris. Ji kelis kartus remontuota XX a. antroje pusėje, restauruota paskutiniame dešimtmetyje.

Sinagoga turi klasicizmo ir romantizmo bruožų, tad yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių klasicistinių mūrinių žydų maldos namų.

Pastaraisiais metais buvusioje sinagogoje veikė statybinių prekių parduotuvė, buvo laikomos prekės.

Asta Naureckaitė

Leave A Reply