Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų atlikta analizė konstatavo: Kėdainių rajono savivaldybės administracinis aparatas yra vienas mažiausių Lietuvoje.

Remiantis 2017-ųjų metų pabaigos duomenimis, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius, tenkantis 1000-ui gyventojui, siekė 3,25. Šis rezultatas yra vienas geriausių šalyje – mažesnį biurokratinį aparatą turi tik Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio bei Klaipėdos miestų savivaldybės. Tik rajonų tarpe, mūsų savivaldybė apskritai turi mažiausiai administracijos darbuotojų. Taip pat mažai administracijos turi Kauno rajono (3,78), Marijampolės miesto (4,43), Raseinių rajono (5,01) bei Kaišiadorių rajono (5,02) savivaldybės.

Remiantis LLRI duomenimis, vidutinis visų Lietuvos savivaldybių darbuotojų, tenkančių 1000-iui gyventojų, skaičius, siekė 7,06. Taigi, Kėdainių rajono savivaldybės rezultatai yra daugiau nei du kartus geresni nei šalies vidurkis.

Skiriasi net du kartus

Iš viso Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje 2017-ųjų metų pabaigos duomenimis dirbo 155 darbuotojai. LLRI ekspertai atkreipė dėmesį, kad yra savivaldybių, kurios net ir turėdamos panašų gyventojų skaičių skiriasi administracijos dydžiais. Pavyzdžiui, 2017 m. Telšių rajono savivaldybės administracijoje buvo 347 užimtų pareigybių, o Kėdainių rajone – 155 (taigi, mūsų rajone dirba kone 2 kartus mažesnė administracija). Tuo tarpu abiejų savivaldybių gyventojų skaičius buvo apylygis: Telšių rajone buvo beveik 42 tūkst. gyventojų, o Kėdainių rajone – virš 47 tūkst.

Daugiausiai administracijos darbuotojų 1000 gyventojų turi Neringa (17,76). Toliau rikiuojasi Pagėgių (16,31), Birštono (13,05), Pasvalio rajono (12,16), Rietavo (12,07), Ignalinos rajono (10,98) savivaldybės.

Apskaičiuota, kad vidutiniškai vienas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos darbuotojas aptarnauja 308 gyventojus. Visų šalies savivaldybių vidurkis siekia 142. Taigi, mūsų rajono administracijos darbuotojai aptarnauja kone du kartus daugiau gyventojų nei bendras Lietuvos vidurkis.

Tyrimo rezultatus teigiamai įvertino ir Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius. „Džiugu, kad mūsų administracijos darbuotojai dirba profesionaliai, gerai, sugeba susitvarkyti su jiems pavestomis užduotimis bei iššūkiais. Mes, savivaldybės vadovai, savo ruožtu džiaugiamės, kad mažesniam darbuotojui skaičiui tenka išleisti mažiau lėšų“, – teigė S. Grinkevičius.

Lietuvoje pastebimos augimo tendencijos

Tiesa, visos Lietuvos tendencijos yra gana prieštaringos. Ekspertų atlikta Lietuvos savivaldybių administracijų analizė parodė, kad, kelerius metus iš eilės mažėjęs, pernai savivaldos aparatas ėmė augti. Lietuvos savivaldybių administracijose 2017-aisiais metais įsteigta 150 naujų darbo vietų. Tai 1,14 proc. daugiau negu 2016 m. „Pokytis palyginus su 2016-aisiais nėra žymus – tik kiek daugiau nei 1 procentas. Tai tikrai nėra daug, tačiau neramina pati tendencija – po dviejų metų mažėjimo kreivė vėl pradėjo kilti aukštyn. Kodėl?“, – klausia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas.

Apie tyrimą

Lietuvos savivaldybių administracijų analize siekiama išsiaiškinti, kaip kasmet keičiasi savivaldos aparatas Lietuvoje. Tyrimą LLRI atlieka nuo 2010 m. Jame dalyvauja visos Lietuvos savivaldybės. Naudojamasi Valstybės tarnybos departamento bei Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Užimtomis pareigybėmis laikomi savivaldybių administracijose (įskaitant seniūnijas), savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose bei savivaldybių tarybose dirbantys darbuotojai, įskaitant tuos, kurie laikinai neina pareigų.

Lietuvoje yra 60 savivaldybių, pernai jų administracijose dirbo 13 264 žmonės. Užimtų pareigybių skaičius, 2014-2016 m. mažėjęs, 2017 m. vėl pradėjo augti. Per visą tyrimo laikotarpį, nuo 2010 metų, šis skaičius niekada nebuvo žemiau 13 tūkst. ribos, nors gyventojų Lietuvoje nuo 2010 m. sumažėjo daugiau nei 9 procentais.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.