3207 – tiek bedarbių registruota Kėdainių rajone gruodžio mėnesio pabaigoje. Jų skaičius per visus 2013 metus nuosekliai, tačiau nežymiai mažėjo ir šiuo metu nedarbo lygis siekia 10,4 proc. Vis dėlto didesnio nedarbo lygio mažėjimo tendencijų šiais, 2014, metais nenumatoma, o bedarbiams ir toliau bus mokamos milijonus litų siekiančios nedarbo pašalpos. 

Šiuo metu Kėdainiuose nedarbo lygis siekia 10,4 proc. Darbo neturi kas dešimtas gyventojas.

Šiuo metu Kėdainiuose nedarbo lygis siekia 10,4 proc. Darbo neturi kas dešimtas gyventojas.

Pasak Ingos Balnanosienės, Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos, gruodžio mėnesį Kėdainių rajono darbo biržos skyriuje įregistruoti 458 darbo neturintys asmenys bei 108 laisvos darbo vietos, įdarbinta beveik 200 asmenų. „2013 metų gruodžio mėnesį įdarbintas 181 darbo ieškantysis. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųstas 21 asmuo, dar 64 pradėjo darbinę veiklą pagal verslo liudijimus“, – sakė specialistė ir pridūrė, jog esamą padėtį palyginus su 2012 metais, matomos nedarbo mažėjimo tendencijos, sąlygotos darbo sezoniškumo. „Šis regionas nedarbo atžvilgiu pasižymi itin dideliu sezoniškumu: tai daugiausiai sezoninių darbų siūlantis Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamos teritorijos regionas, kuriame pavasarį nedarbas sparčiausiai mažėja, tačiau rudenį sparčiausiai auga“, – teigia I. Balnanosienė.

Pašalpoms leidžiami milijonai
Vis dėlto, palyginus su kitomis Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamomis teritorijomis, šiuo metu Kėdainių rajono nedarbo lygis yra vienas aukščiausių (aukštesnis nedarbo lygis fiksuotas Jonavos, Kaišiadorių rajonuose), tačiau, kaip jau buvo minėta, tai priklauso nuo regiono specifikos. Pavasarį pradedantis mažėti nedarbas paprastai tampa vienas mažiausių Kauno regione. Lietuvoje šiuo metu nedarbas siekia 11,1 proc.
Nors ir ne visi, tačiau dalis bedarbių gauna atitinkamas nedarbo pašalpas. Remiantis „Sodros“ pateiktais praėjusių metų 11 mėnesių duomenimis, daugiausiai išmokų gavėjų buvo pavasarį – balandžio (810 asmenų), kovo (780), vasario (740) mėnesiais. Vidutinė socialinė nedarbo išmoka jiems praėjusiais metais siekė 550 litų – vidutiniškai kas mėnesį tokių išmokų išmokama už 304 tūkst. litų. Remiantis „Sodros“ duomenimis, nedarbo pašalpos bedarbiams vidutiniškai mokamos apie keturis mėnesius.

Statistinis bedarbis yra 30 – 55 metų amžiaus
Paklausta, koks yra statistinis rajone gyvenantis bedarbis, skyriaus vedėja pateikė surinktus duomenis. „Didžiausią dalį visų registruotų Kėdainių skyriuje asmenų sudaro darbo ieškantieji, turintys vidurinį su profesine kvalifikacija (33,7 proc.) ir vidurį išsilavinimą (21,2 proc.). Labai nedidelę dalį sudaro pradinį išsilavinimą (2,5 proc.), aukštąjį išsilavinimą (5,1 proc.) turintys darbo ieškantieji. Apie 11 proc. neturinčių darbo Kėdainių rajono gyventojų įgiję pagrindinį išsilavinimą. Statistinis darbo ieškantis Kėdainių rajono gyventojas yra 30-55 metų amžiaus, tokią pačią dalį darbo ieškančiųjų sudaro vyrai ir moterys. Paprastai statistinis darbo ieškantysis turi 5-12 metų darbo stažą per visą savo darbinę veiklą“, – apibendrino pašnekovė.

Daugiausia įdarbintųjų – darbininkai
Paklausios profesijos Kėdainių rajone 2013 metais buvo logistikos specialisto, apskaitininko, statybos darbų vadovo, tarptautinių pervežimų vairuotojo, miško darbininko, virėjo, konditerio, pardavėjo, mėsos išpjaustytojo. Didžiąją dalį (per 70 proc.) įdarbintų asmenų sudarė įvairių sričių darbininkai. Sudėtingiau įsidarbinti sekasi socialinių mokslų atstovams, teisininkams, psichologams, tačiau jų registracija sudaro tik apie 5 proc. visų besiregistruojančiųjų darbo biržoje.
Pasak I. Balnanosienės, 2014 metais nedarbas turėtų išlikti stabilus: gal šiek tiek mažės, tačiau mažėjimas neturėtų būti žymiai didesnis nei 2013 metais. Kaip pabrėžė pašnekovė, Kauno teritorinė darbo birža, siekdama subalansuotos situacijos darbo rinkoje, ir toliau itin daug dėmesio skirs jaunimo nedarbo mažinimui, ilgalaikio nedarbo prevencijai, vyresnių asmenų integravimui į darbo rinką.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Jaunius

    Kazin, kaip si statistika atrodytu ir kiek milijonu pasalpu reiketu, jei nė vienas rajono gyventojas nebutu emigraves? Todel ima pyktis, kai valdzia ima smerkti ir paniekinamai postringauti apie emigrantus. Juk kaip tik emigrantai tai valdziai padejo nebankrutuoti ir joje issilaikyti.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.