Kėdainių PSPC darbą pradeda jauna odontologė

Šią savaitę po ką tik baigtų studijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), darbą VšĮ Kėdainių PSPC Dantų gydymo skyriuje pradėjo gydytoja odontologė Živilė Mačiulytė.

Naujoji Kėdainių PSPC odontologė Živilė Mačiulytė.

Pirmoji pažintis su jauna specialiste nuteikia optimistiškai – gydytoja tikina žinanti, kad norint, jog pas tave sugrįžtų pacientai, odontologas turi bendrauti su pacientu, būti švelnus ir kruopštus. O iš pacientų ji tikisi didesnio noro ir motyvacijos prižiūrint bei taisant dantis.
– Iš kur esate kilusi?
– Esu jonavietė, ten gimiau, mokiausi, ten gyvena mano tėvai ir tik 2010 – aisiais, įstojus į LSMU, persikėliau gyventi į Kauną, kur studijavau odontologiją. Per penkerius studijų metus įgijau magistro išsilavinimą.
– Kodėl pasirinkote Kėdainius, ar dėl to, jog jie Jonavos bei Kauno pašonėje?
– Pasirinkti šią gydymo įstaigą man pasiūlė draugė, kuri čia atliko internatūros praktiką, buvo labai patenkinta ir kolektyvu, ir darbo sąlygomis. Kadangi ji yra iš tolimesnio Lietuvos krašto, atvykti dirbti į Kėdainius ji paskatino mane. Juo labiau, kad šioje įstaigoje trūko odontologų, todėl mane ir priėmė. O poliklinika – puiki vieta įdirbiui, pacientų daug, bendravimo įgūdžiai gerėja. Tai šiuo metu man yra svarbiausia. Nors praktiką ir vasaromis esu atlikusi „Achemoje“, privačiuose odontologijos kabinetuose Jonavoje, tačiau Kėdainių PSPC yra mano pirmoji darbovietė.
– Kodėl pasirinkote odontologijos studijas?
– Nes man patinka kruopštūs darbai. Aš neįsivaizduoju savęs dirbančios prie popierių ar rašant. Man patinka kažką veikti rankomis, nuo vaikystės man patiko megzti, siuvinėti. Mokslai sekėsi neblogai, traukė medicina, vyresnėse klasėse galutinai apsisprendžiau, ką studijuosiu. Šiame darbe reikia ir biologijos, ir chemijos žinių, yra kur tobulėti, nes tai – perspektyvi specialybė. Dirbant tokį darbą, gali mokytis visą gyvenimą. Ir man tai patinka. Už mokslą nemokėjau, gaudavau dar ir studento stipendiją.
– Dirbate tik pirmąją savaitę, bet darbo krūvį galbūt jau pajutote?
– Didelio darbo krūvio dar nepajutau, nes vasarą pacientų mažiau, daugiau vaikų profilaktinio dantų patikrinimo, bet su vaikais bendrauti vienas malonumas.
– Galbūt jau galėtumėt įvertinti, kokia kėdainiečių dantų būklė: kas dantis geriau prižiūri – vaikai ar suaugusieji, vyrai ar moterys?
– Galėčiau pagirti vaikus, nes kiek teko susidurti, vaikų dantys pakankamai tvarkingi, nemačiau nieko tokio, kad labai reikėtų išsigąsti. Nesakau, kad nėra problemų, jų yra, bet labai didelių – tikrai ne. Kalbant apie dantų higieną, moterys yra kruopštesnės, vyrai – mažiau, bet bent jau man pakliuvo pacientai labai motyvuoti, noriai bendraujantys, reaguojantys į pastabas. Kol kas negalėčiau pasakyti nieko blogo.
– Galbūt jau pasitaikė tokių pacientų, kurie pas jus užsiregistravo, bet neatėjo? 

Odontologė įsitikinusi – labai svarbu tarpusavio bendravimas tarp gydytojo ir paciento.

– Anądien susidūriau su šia problema. Turėjo ateiti dantų taisyti užsiregistravusi mergaitė, bet ji neatėjo. Tuomet sėdėjau ir laukiau, kol ateis kitas pacientas jam skirtu laiku.
– Kokias matote didžiausios dantų problemas?
– Didžiausia problema yra ta, kad patys žmonės nenori stengtis, kad jų dantys būtų sveikesni. Nors juos apmokai, kaip laikytis burnos higienos, nuvalai akmenis ar pan., o po kiek laiko vėl žiūrėk ant dantų pilna apnašų ir vėl reikia dirbti, ir kalbėti iš naujo. Tai ir liūdina, nes atrodo stengiesi, aukoji laiką aiškindama, kaip reikia prižiūrėti dantis, o žmogui visiškai vienodai, nors gerų rezultatų jie nori. Tačiau tai galbūt labiau būdinga vyresniems žmonėms, kurie yra įsitikinę, kad neva, jo kaimynė nevalė dantų visą gyvenimą ir dantys geri, o kita valė, bet dantys sugedo. Iš tiesų, burnos higiena yra labai svarbus dalykas ir turi įtakos dantų būklei. Liūdniausia, kai tėvai vaikams nepaaiškina ir nepamoko kaip prižiūrėti dantis, nors už tai, manau, yra atsakingi tėvai. Labiausiai erzina, kai žmonės dantų skausmą kentėję visą savaitę ateina paskutinę minutę prašydami pagalbos, kad mes viską mestume ir pultume tik jam taisyti. Tai tikrų tikriausias apsileidimas. Suskaudus ar pajutus danties maudimą, žmogus turėtų nedelsti, tuomet ir gydymas būtų trumpesnis ir skausmo mažiau tektų kęsti. Nori visko greitai, o patys nelabai ką daro.
– Kokios pagrindinės priežastys, kodėl genda mūsų dantys? Ar priežiūros stoka, ar nesveikas maistas, ar paveldėti silpni dantys? 
– Visi išvardinti veiksniai tinka. Mūsų maiste yra daug perdirbto cukraus, tai ir yra pagrindinis kenkėjas mūsų dantims, taip ir angliavandeniai ir aišku, burnos higiena. Kad dantys negestų, reikia jų neturėti arba visiškai nieko nevalgyti. Bet jeigu žmonės laikytųsi geros burnos higienos, problemos būtų mažesnės. Nebūtina valytis dantis su šepetėliu po kiekvieno užkandžio, pakanka ryte ir vakare, būtina naudoti tarpdančio siūlą, svarbu, po valgio pašalinti maisto likučius, nes pagrindiniai gedimai vyksta tarpdančiuose ir juos sunku diagnozuoti. Dažniausiai juos pamatome, kai pažeidimas jau būna pažengęs. Yra ir paveldimumo veiksnys. Kariesui susidaryti turi įtakos ir pati danties struktūra, anatomija, dantų imlumas tiems pažeidimams. Vienų dantys yra atsparesni, kitų – silpnesni.

„Šiame darbe reikia ir biologijos, ir chemijos žinių, yra kur tobulėti, nes yra
perspektyvi specialybė, dirbant tokį darbą, gali mokytis visą gyvenimą. Ir man tai patinka”.

– Kaip sugebat susitarti su mažuoju pacientu, kuris jau odontologo kėdę išvydęs išsigąsta?
– Pirmo vizito metu, jeigu vaikas yra baikštus, nieko negalima per prievartą daryti. Baisiausia kai mama suima rankas, tėtis laiko kojas. Negalima šitaip elgtis, nes tuomet vaikui kyla dar didesnė agresija ir po tokio vizito antrą kartą jo tikrai nebeatvesi. Pirmiausia įvertinu vaiką, jeigu matau, kad yra problemų, viską parodau. Parodau, kaip atrodo veidrodėlis, kaip pučia pusteris, iš kur bėga vanduo, grąžtą vadinu fontaniuku, kuriuo reikia išplauti dantukus. Pasakau, kam reikalingas siurbliukas, ką daro didelė lempa, vaikui reikia viską paaiškinti, parodyti, duoti paliesti, tuomet kito vizito metu su juo galima kažką daryti. O kartais, kai vaikui būna viskas įdomu, galima ir iš karto dantukus apžiūrėti ar taisyti. Daug priklauso nuo vaiko reakcijos. Jei vaikas klykia, aš tikrai nieko nedarysiu per prievartą, nes tai yra ir pavojinga. Jeigu jau vaikas atsisėdo į kėdę, jį jau reikia pagirti.
– Koks turi būti odontologas, kad pas jį sugrįžtų pacientai?
– Labai svarbu yra bendravimas. Yra dvi pacientų rūšys. Viena iš jų, kurie nori viską žinoti, kiti – kuriems visiškai neįdomu, ką tu darai jo burnoje. Tačiau ir vieniems, ir kitiems reikia paaiškinti, kokie procesai vyksta dantyse, kodėl vyksta, ką daryti, kad mažiau vyktų ir leidžiu pacientui rinktis. Svarbu informuoti pacientą, ką tu ketini daryti. Aš manau, kad kiekvienas žmogus turi žinoti, kas vyksta su jo organizmu, kas yra daroma. Man asmeniškai įdomu, kai man gydytojas viską paaiškina, todėl taip elgiuosi ir su savo pacientais. Svarbiausia – bendravimas, švelnumas ir kruopštumas.
– Kaip jums nuteikia darbo aplinka, juk atėjusi dirbti neradote ištaigingai paruošto kabineto?
– Aš esu patenkinta, mano kėdė puiki, visa įranga veikia, esu dėkinga gyd. Linai Šidlauskienei, kuri mane į kabinetą priėmė draugiškai, daug ko pamokė, paaiškino, įtampos darbe nejaučiu, kolektyvas geras, kokybiškų medžiagų ir visko, ko reikia dantų gydymui, yra pakankamai. Juk ne kabineto aplinka turėtų būti svarbiausia ir pacientui, svarbu, kaip tą žmogų priimi.
– Kuo pacientai labiau pasitiki – ar jaunais specialistais ar labiau patyrusiais? 
– Galbūt labiau patyrusiais. Pasitaikė tik vienas žmogus, kurių vaikams turėjau tikrinti dantis, jam matyt pasirodžiau įtartinai ir jis paklausė, ar mokėsiu tinkamai apžiūrėti dantis, o kiti buvo labai malonūs ir mano jaunas amžius jiems tikrai netrukdė. Ateitis parodys, kaip būsiu priimta pacientų.
– Ko palinkėtumėt savo būsimiems pacientams?
– Palinkėčiau patiems daugiau noro ir motyvacijos, prižiūrėti bei taisyti dantis, tuomet ir odontologui seksis geriau, ir gydymas bus greitesnis. Ir dar labai svarbu – nepraleidinėti vizitų. Jei užsiregistravęs pacientas neateina, jis užima to vietą, kuris laukia ir kuriam skauda. Tai yra žmogaus pasirinkimas. Jeigu nenori gydytis, tuomet ir nesiregistruok, o jeigu nepavyksta atvykti, nesunku paskambinti ir apie tai pranešti. Tada bus laisva vieta kitam pacientui.

Asta Raicevičienė, Všį Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams