Pastarosios paskutinės vasaros savaitės tapo tikru išbandymu – vyraujantys karšti ir sausi orai ne tik džiovino žemę, sekino upes, bet ir veikė žmonių sveikatą. Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, rugpjūčio mėnesį Kėdainiuose kietųjų dalelių (KD10) koncentracija paros ribinę vertę viršijo keturis kartus. 

Pasak Alinos Melinauskienės, Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistės, paskutinį vasaros mėnesį mūsų rajone kietųjų dalelių koncentracija nustatytą paros normą (50 µg/m³) viršijo 6 d., 8 d., 12 d. ir 25 dienomis. Rugsėjo 1-ąją, vyraujant karštam orui, dalelių koncentracija normos nors ir neviršijo, tačiau buvo labai arti šios ribos.
Oro tarša fiksuota 13 kartų
Vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija šiais metais iki šiol buvo padidėjusi dar 9 kartus – kovo ir vasario mėnesiais.
„Iš viso šiais metais oro tarša kietosiomis dalelėmis buvo viršyta 13 parų. Per kalendorinius metus ši vertė negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas“, – pabrėžė specialistė.
Kada oro tarša vėl gali išaugti, pasakyti sunku, tačiau ne vienerių metų stebėjimai rodo, kad daugiausiai kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimų fiksuojama šaltuoju metų laiku. „Tai lapkričio, gruodžio, sausio, vasario mėnesiai. Tuomet prasideda individualių namų kūrenimas kietuoju kuru“, – pridūrė pašnekovė.
Pasak A. Melinauskienės, Kėdainių mieste apie 75 – 80 proc. kietųjų dalelių taršą lemia mobilieji taršos šaltiniai (automobilių išmetamosios dujos ir nuo gatvių dangos pakeliamos dulkės), likusią dalį (apie 25 proc.) – stacionarūs taršos šaltiniai (pramonė, energetika ir namų ūkis).
Pagrindinė miestų oro kokybės problema
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos duomenimis, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Žala gyventojų sveikatai
Kietųjų dalelių koncentracijos ore padidėjimas sekamas ne veltui – šios smulkios dalelės gali pridaryti nemenkos žalos gyventojų sveikatai. Dėl savo smulkumo jos iš kvėpavimo takų skverbiasi į žmogaus organizmą, pradeda kauptis plaučiuose. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą lauke. Oro taršai jautriausi yra vaikai (ypač iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
Medikai gyventojams rekomenduoja, esant oro užterštumui, kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, vėdinti patalpas, langus uždengti drėgna marška. Būtina atsisakyti ir fizinio krūvio – tiek sporto, tiek fizinio darbo, nutraukti kūno kultūros pamokas (jei jos vyksta lauke). Vyresnio amžiaus žmonėms, mamoms su kūdikiais, sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ligomis saugoti save – prisidengti kvėpavimo takus respiratoriais, marlės kaukėmis.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.