Kėdainių krašte – draugiškiausias aplinkai ūkis

0

Konkurso „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2015“ nacionaliniais nugalėtojais tapę Vilainių seniūnijoje ūkininkaujantys Vilma ir Valdas Živatkauskai savo patirtimi dalijosi finaliniame šio konkurso etape Vokietijoje.

Vilmos ir Valdo Živatkauskų ūkis tapo draugiškiausiu aplinkai Lietuvoje.

Vilmos ir Valdo Živatkauskų ūkis tapo draugiškiausiu aplinkai Lietuvoje.

Čia dalyvavo visų devynių šalių, kurias skalauja Baltija, gamtą tausojantys ūkininkai.

Dirba nedideliame ūkyje
Ekologiškai ūkininkaujantys Živatkauskai augina 26 mėsinius galvijus, kelias kiaules, pora žemaitukų arklių. Ūkyje trąšoms naudojamas tik galvijų mėšlas, kompostuota šlapžemių augalija bei kitos kompostuotos organinės atliekos. Ūkininkai laikosi sėjomainos reikalavimų.
Galvijų tvartas gausiai kreikiamas, todėl iš tiršto mėšlo išgaruoja mažiau amoniako. Pasak V. Živatkauskienės, pašarams ruošiamas šienas, kuris šienaujamas vėliau, o ūkio galvijai, ėsdami šieną, išskiria mažiau metano. Vienintelė problema, kad netręšiamos pievos duoda mažesnį žolės derlių, o sausringą vasarą dėl to būna sunku pagaminti reikiamą pašaro kiekį ūkio galvijams.
Ūkininkai turi žemės Nevėžio slėnio pievose. Jos įsigyti paskatino ne tik noras saugoti biologinę įvairovę, bet ir edukacinis Vilmos darbas su vaikais mokykloje ir gamtininkų būrelyje – gyvulininkystės technologė yra baigusi ir gamtos mokslus. Upės slėnyje Živatkauskai iškirto kiek daugiau negu 5 ha savaime užsisėjusių krūmų, dabar ten ganomi galvijai. Ganant nuo užžėlimo saugoma dar 20 ha upės slėnio pievų. Ūkyje atliekami bioįvairovės stebėjimai, siekiant nustatyti ganymo ir šienavimo įtaką natūralioms pievoms.

Draustiniui grąžina įvairovę
„Nevėžio slėnio kraštovaizdžio draustinyje, kurio grožis yra aprašytas Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo romane „Isos slėnis“, įsigijome 25 ha nederlingų, bet biologine įvairove pasižyminčių pievų. Norėdami jas išsaugoti, pradėjome ganyti galvijus. Šiuo metu ūkininkaujame beveik 40 ha plote ir džiaugiamės į prižiūrimas pievas sugrįžtančia augmenija ir gyvūnija. Pievose pastebiu augalų, kurie anksčiau nebuvo matomi, nes buvo nustelbti kitų augalų, taip pat padaugėjo drugelių ir paukščių rūšių, o griežlės perėjo prie pat mūsų namų, su jaunikliais atbėgdavo net į ūkio sodą“, – pasakojo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistė ir ūkininkė V. Živatkauskienė. Ji pastebėjo, kad, Kėdainių krašte įsivyravus stambiems ūkiams, vis daugiau natūralių pievų prarandama jas suariant, o kitos, neganomos ir nešienaujamos, apauga menkaverčiais krūmais.

Leave A Reply