Vasaros pabaigoje oficialiai atidaryta naujoji Kėdainių arena jau tapo neatsiejama miestelėnų gyvenimo dalimi. Kraštiečiai džiaugiasi ne tik galimybe stebėti krepšinio rungtynes erdviame statinyje, bet ir galimybe jame išvysti per visą šalį keliaujančius pramoginius renginius. 

Naujoji Kėdainių arena vis dažniau patraukia pasaulio architektų dėmesį.

Naujoji Kėdainių arena vis dažniau patraukia pasaulio architektų dėmesį.

Pasak Architektų sąjungos nario, rajono Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Vytauto Kundroto, jam buvo maloni staigmena ir savotiška kalėdinė dovana išvysti žinią apie bendrovės „Lifosa“ Kėdainių miestui dovanotą areną populiariausiame Vokietijoje ir viename populiariausių pasaulio internetinių („online magazine“) žurnalų „BauNetz“. Šis žurnalas gali pasigirti daugiau nei 8 milijonais mėnesinio puslapio peržiūrų. Jame daug rašoma apie pasaulio architektūrą.
Gali kilti klausimas – kas gi Lietuvoje sudomino šį vokiečių žiniasklaidos lyderį? „Labai malonu, kad išrankieji vokiečiai mūsų šalyje išskyrė ne didmiesčių statinius, bet Kėdainių universalią sporto areną. Kai sužinojau žinią, jog esame šitaip pagerbti, neslėpiau džiaugsmo. Straipsnį, prie kurio pridėtos ir Leono Garbačiausko nuotraukos, pastebėjo ir į lietuvių kalbą išvertė kėdainietis verslininkas Egidijus Kriščiūnas. Jam didelis ačiū už gerą žinią“, – puikiomis naujienomis pasidalijo V. Kundrotas.

Apskritimo ir kvadrato dermė
Štai ką rašo „BauNetz“: „Apskritimas ir kvadratas – krepšinio arena Lietuvoje. Lietuva – maža šalis, didi krepšinio tauta. Keleriose olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose iškovoti bronzos medaliai, daug kartų iškovotas sidabras ir auksas Europoje – tai daugiau nei reikšmingi pasiekimai šaliai, kurioje gyvena vos trys milijonai gyventojų. Tad nenuostabu, kad netgi tokiam nedideliam rajono centrui kaip Kėdainiai, beje, esančiam šalies viduryje, reikia krepšiniui tinkamos universalios arenos. Tad architektų biuro „4 Plius“ architektai (Vilnius/Kaunas) ir suprojektavo tokią areną, kurioje, kai žaidžia vietos krepšinio klubo „Nevėžis“ komanda, telpa 2 200 žiūrovų.
Šiaurinėje Kėdainių dalyje pastatyta arena yra miesto bendrojo plano dalis, ja siekiama pagyvinti bendrą vietos vaizdą, pirmiausia akcentuojant sportą. Per naujai suformuotą aikštę einama arenos link. Arenos erdvinis išdėstymas – apskritimo ir kvadrato priešpastatymas. Žiūrint iš išorės, pastatui yra būdinga klasikinė amfiteatro forma, tuo tarpu viduje viskas yra orientuota į žaidimo aikštę, o visa tai kartu su tribūnomis sudaro lygiakraštį stačiakampį. Kitos patalpos, išdėstytos tarp šių pagrindinių formų, yra skirtos barui, restoranui ir sporto trofėjų parodai.
Pastato materialumą, kaip sako architektai, lėmė „projekto įgyvendinimas, atsižvelgiant į turėtas lėšas”, tačiau tai nesudaro pigumo įspūdžio, o kaip tik palieka maloniai šiurkštaus pastato įspūdį. Daug stiklo, betono ir nerūdijančio plieno, kurie kartu su poliruotomis grindimis ir juodai dažytais vidaus elementais arenos vidui suteikia sportiškumo, o kartu ir modernaus kietumo. Jokių dovanų varžovams nedaliname, sako arena, kuri, be kita ko, yra pritaikyta ir hedonistiniams tikslams, tokiems kaip koncertai ir vakarėliai. Tačiau ir šiuo atveju juodas blizgesys gal būt nėra trūkumas.“
Šitokią naująją areną pamatė vokiečių atstovai ir įspūdžius perteikė populiaraus internetinio portalo skaitytojams.

Pristatymas tarptautiniame festivalyje
Dar visai neseniai pirmą kartą Lietuvoje įvyko tarptautinis architektūros festivalis, prikaustė ne tik architektų dėmesį. Festivalio moto – „noras pristatyti visuomenei nūdienos architektūros tendencijas ir pasiekimus, padėti suprasti architektūrą kaip meno objektą ir suteikti tam reikalingų žinių“ – visą rudenį sklandė Lietuvoje, į renginius pritraukdamas šimtus architektūros gurmanų. Per du rudens mėnesius Kauno architektūros festivalyje pristatyta daugiau kaip 20 renginių ir objektų. Pranešimus skaitė ir komentavo savo architektūrą žymiausi pasaulyje dvidešimto amžiaus pabaigos ir šiandienos architektai prof. Masahiro Harada (Japonija), Rue Nishizawa (arch. grupė SANAA Japonija) ir Mario Botta (Šveicarija). Festivalyje, šalia garsiausių pasaulio šiuolaikinių architektų darbų, eksponuotas ir Kėdainių arenos projektas (autoriai architektai Donaldas Trainauskas, Skirmantas Varnauskas, Darius Baliukevičius ir Sigita Tauraitė). Toks žingsnis prisidėjo prie Kėdainių, kaip unikalaus miesto, populiarinimo, kadangi apie Kauno architektūros festivalį sužinojo ne tik Lietuvos, bet ir Italijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Libano, Niderlandų, Japonijos, Kinijos, JAV, Kanados ir kitų šalių architektų bendruomenės.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Juozas

    Grazus statinys – ka ir besakyti. Taciau ar tikrai jis apsaugotas nuo Nevezio potvyniu? Atsimenu, kad ta vieta buvo ne kartta apsemta. Vanduo ten telksojo ir siu metu pavasari – tada imta kalbeti apie apsauginius pylimus. Veliau tos kalbos, zinoma, nutilo. Idomu, kaip yra is tikruju?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.