Privačiame žemės sklype augantis beržas savo lapais šiukšlina kitoje gatvės pusėje esančio namo kiemą. Jo savininkė, kėdainietė Elena Šnurevičienė reikalauja, kad kaimynė arba pati surinktų „savo beržo“ lapus, arba medį nupjautų. Tačiau tai daryti atsisakoma, nes medis – tarsi šeimos relikvija, jį kadaise pasodino šviesios atminties, nusipelnęs Kėdainių pedagogas Stasys Nekrašas. Negalėdama priversti kaimynės „likviduoti“ medį, E. Šnurevičienė pageidauja, kad jos nuosavą kiemą sutvarkytų miesto seniūnija.


Nuosavą kiemą teršia „svetimas“ beržas

„Visas sodybos kiemas nuklotas beržo lapais, juos sugrėbti nėra taip paprasta. Nuolatos byra šio medžio šakos, dėl to labai sunku pjauti žolę. Beržo sėklos krenta, nuolatos mažų berželių kieme pridygsta. Juos nuolatos renka išrauti, jie ir dirvą alina“, – paskambinusi į „Kėdainių mugės“ redakciją guodėsi Vilniaus gatvėje gyvenanti kėdainietė Elena Šnurevičienė.

Kėdainietės teigimu, jos kiemą savo lapais nuolatos šiukšlinantis beržas netoliese esančiame sklype žaliuoja jau ne vieną dešimtmetį. Pasak E. Šnurevičienės, sklype, kuriame medis auga, lapų itin mažai. O dėl vyraujančios vėjo krypties, kėdainietės teigimu, beveik visi šio beržo lapai ir šakos krenta būtent jos kieme.

Kiek galima kentėti ir lapus rinkti? Mes čia gyvename jau penkiasdešimt metų ir penkiasdešimt metų su šiuo medžiu vargstame. Tegul juos kaimynė mano kieme savo medžio lapus surenka, o jeigu to padaryti negali – tuomet samdo žmogų.

Kėdainietė Elena Šnurevičienė.

„Kiek galima kentėti ir lapus rinkti? Mes čia gyvename jau penkiasdešimt metų ir penkiasdešimt metų su šiuo medžiu vargstame. Tegul kaimynė mano kieme savo medžio lapus surenka, o jeigu to padaryti negali – tuomet samdo žmogų. Jinai senutė, tačiau atvažiuoja dukra, ji sėdi, poilsiauja. Nepaima jie šluotos. Jeigu žmogus būtų normalus, bent atsiprašytų“, – apie santykius su kaimyne pasakojo kėdainietė.


Savi lapai grėbiasi lengviau?

Moteris pripažino – jos namo kieme želia ir kiti medžiai, jų lapus rudenį tenka rinkti, šalia tvoros bujoja didžiulė eglė, tačiau daugiau problemų visgi kelia kitoje gatvės pusėje žaliuojantis „svetimas“ beržas. Anot kėdainietės, jos kieme augančių medžių lapai dideli, juos lengva sugrėbti, o su mažais kaimynės beržo lapeliais tenka daugiau pavargti.

„Visi lietaus nuotekų vamzdžiai užnešti beržo lapais, turime kišti virbus, kad iškrapštytume. Ir kiemas, ir balkonai užnešti lapais. Ryte atsikeli, pilnas kiemas beržo lapelių, nusišluoji – kitą dieną vėl tas pats“, – guodėsi E. Šnurevičienė.


Moteris tikino – dėl beržo keliamų problemų ne kartą kalbėjusi su medžio „savininke“, kitoje kelio pusėje gyvenančia garbaus amžiaus kaimyne.
Ši esą atsakiusi, jog svetimo kiemo netvarkys, medžio lapų jame nerinks, o nupjauti nesantaikos priežastimi tapusį beržą kategoriškai atsisako.

Į konfliktą įtraukė ir Kėdainių seniūniją

Nepavykus priversti kaimynės arba tvarkyti jos kiemą, arba sunaikinti medį, moteris reikalavo, kad tą padarytų Kėdainių miesto seniūnija.

Vilniaus gatvės 22 numeriu pažymėtame name, kurio kieme auga nesantaikos židiniu tapęs beržas, gyvena nusipelniusio pedagogo, paveldo puoselėtojo Stasio Nekrašo našlė Felicija.

„Kreipiausi į seniūniją, kalbėjau su seniūnu Algirdu Krivičiumi. Jis mane ignoruoja, pareiškė, kad dėl jūsų vienos mes medžio nepjausime. Tuomet sakau, „nepjaukite, bet imkitės priemonių ir tvarkykite jų šiukšlyną“, – pasakojo E. Šnurevičienė.

Kėdainietė tikino, jog logiška reikalauti seniūnijos surinkti kitame kieme augančio medžio lapus bei šakas. Esą jei seniūnija problemos neišsprendžia, tuomet tegul bent pašalina jos pasekmes.


Konfliktas – seniai žinomas

Kėdainių seniūnas A. Krivičius minėjo, jog Vilniaus gatvėje augantis beržas ir dėl jo lapų pykstanti kaimynė – jam seniai žinoma problema.

„Šis beržas auga privačioje valdoje ir tik nuo jos savininkų valios viskas priklauso. Mes, seniūnija, į privačias valdas nesikišame. Įdomiausia tai, kad šie du sklypai net nesiriboja, medis auga kitoje kelio pusėje esančiame kieme, o ir lapų į svetimą kiemą prikrenta ne tiek jau ir daug“, – sakė A. Krivičius.

Kėdainių seniūnas prisiminė, po eilės skundų suderinus su savininke teko nupjauti vieną beržo šaką, kuri buvo pernelyg išsikišusi į gatvės pusę. Tai viskas, ką galėjo padaryti seniūnija.

Nors viena šaka ir buvo nupjauta, panašu, jog tariamų problemos mastų tai nesumažino. Kėdainių seniūnas užsiminė, jog tikroji šios konfliktinės situacijos priežastis – galbūt pernelyg pedantiškas bei gal kiek priekabus požiūris į savo aplinką.

„Dėl šio Vilniaus gatvėje augančio beržo kylantis konfliktas mums žinomas jau seniai. Dabartinis Kėdainių rajono meras, prieš tai seniūnu dirbęs Valentinas Tamulis bandė jį išspręsti. Deja, nepavyko“, – konstatavo Kėdainių seniūnijos vadovas A. Krivičius.

Jis taip pat minėjo, kad kėdainietės norai, jog seniūnijos darbuotojai privačiame kieme grėbtų iš kitoje kelio pusėje augančio medžio nukrentančius lapus – niekuo nepagrįsti. Pasak A. Krivičiaus, seniūnija turi pakankamai darbo tvarkydama viešąsias miesto erdves, o ne privačias teritorijas.


Medis kliudo tik vienai kaimynei?

Vilniaus gatvės 22 numeriu pažymėtame name, kurio kieme auga nesantaikos židiniu tapęs beržas, gyvena nusipelniusio pedagogo, paveldo puoselėtojo Stasio Nekrašo našlė Felicija.

Garbaus amžiaus sulaukusią kėdainietę prižiūrinti jos dukra, tradicinių amatų meistrė Virginija Kelmickienė pripažino, kad šis medis – tarsi šeimos relikvija, o pačią istoriją prilygino vieno asmens ambicijoms.

„Šį beržą man gimus pasodino tėvelis. Medis visą šį laiką auga, tačiau, kaip suprantu, problemas jis kelia tik vienam žmogui – kitoje kelio pusėje gyvenančiai kaimynei. Sulaukus skundų nepatingėjau ir apklausiau kitus gatvės gyventojus, visi jie patvirtino, jog mūsų beržas jiems nekliudo. Įdomiausia tai, jog Vilniaus gatvėje auga ir daugiau didelių medžių, bet jie kažkodėl niekam problemų nekelia, kaimynei užkliūna tik šis beržas“, – sakė menininkė V. Kelmickienė.

Moteris sakė kartą jau nusileidusi bei sutikusi eiti į kompromisą – kartu su mama neprieštaravusi, jog būtų nupjauta viena, į gatvę pernelyg išsikišusi, šio beržo šaka.

„Beržas puikiai auga, jis tikrai niekam nekelia pavojaus. Apie kokį nors jo išpjovimą negali būti net kalbos“, – sakė sertifikuota tradicinių amatų meistrė, gintaro papuošalų kūrėja V. Kelmickienė.

About The Author

Related Posts

10 komentarų

  1. kliero

    Žmogau, kas tau yra medis? Šiukšles metantis daiktas?
    Silpna darosi skaitant, jau ne pirmą kartą spaudoje pasirodančius straipsnius, apie nuostabų beržą, kuris trukdo savo mažais lapeliais teršdamas kiemą. Tikiu, medis galėtų, nemestų tų lapelių į kaimynės kiemą, jei tik galėtų. O gal kaltinkim vėją, kad anas pučia lapelius ne į ta pusę? Galėtų gi tie lapeliai kristi kaip akmenukai – tik stačiai žemyn.
    Suprantu, jog norisi preciziškos tvarkos ir užkišti lietvamzdžiai yra problema. Bet kaip aš klausiu savo vaiko – AR DIDELĖ PROBLEMA? Nelygu kas kaip vertina, bet aš didesne problema matau visai netoli tos pačios Kėdainių miesto Vilniaus gatvės stovinčią ir veikiančią gamyklą, kuri ypatingai teršia orą. Ne kiemą lapeliais, kurie greitai supus, o orą, kuriuo kvėpuojame visi. O štai medis, švarina orą, kuriuo, taipogi, kvėpuojame visi.
    Medis, kadais buvęs šventas, tapo niekiniu žmonių širdyse… lapai, kurie galėtų būti panaudojami kaip organinis mulčas – yra šiukšlės, prilyginamos kone plastikui. Nukritę lapai praturtina žemę, gražina medžiagas, kurias išnaudojo augdami, vyksta maistinių medžiagų apytakos procesas. Nežinau kaip mąsto žmonės, kurie nuolat grėbia ir tempia lauk iš savo sklypo ar kitų žaliųjų erdvių lapus, bet jie klysta. Jie išneša maisto medžiagas, kuriomis minta augalai ir tai, ko riekia dirvodarai. Ant takų, kelių, aikščių, taip veikiausiai nereikia ten lapų, bet ant pievų… nežinau kaip atrodytų miesto pievelės nuklotos lapais ir kokia problema, kad taip negali būti.
    Pmėginkime pažiūrėti kitu kampu ir gal krentantys lapai nebus tokia didelė problema.

    Atsakyti
  2. Joana

    Pažiūrėk moterie, į šį beržą svyruoklį ne piktomis akimis, ir pasidarys geriau,Koks gamtos grožis! Tų lapelių ant beržo iki šalnų nebeliks. O, šeimos relikviją sunaikinti nevalia.

    Atsakyti
  3. As

    Panašu, kad beržas tai tik pretekstas kabynėtis prie kaimynų. Tikriausiai nesantaika prasidėjus daug anksčiau…
    Argi nesmagu rudenį lapus pagrėbti, ypač kada medikai rekomenduoja pajudėt

    Atsakyti
  4. Austė

    Ši moteriškė turėtų pagalvoti apie save, pamąstyti, kokias problemas kelia ji pati.

    Atsakyti
  5. Na

    Pagal nusakymą, kaip tie lapeliai užneša kiemą, balkoną,užkemša lietvamzdžius, atrodo lyg ten būtų didžiausias beržynas, ne vienintelis beržas.

    Atsakyti
    • Irena

      Taip,pagalvokime,ir užsodinkime visi prie namų beržų,ąžuolų ir t.t,nešluokime,koks bus „gražus”miestas,paskendęs pripuvusiuose lapuose,o,kai,eidami gatve paslysime,kaltinkim tik save,o ne tuos,kurie nešluoja lapų.O savininkė,jei nori saugoti šeimos relikvijas,tegul ir prižiūri jas,kaip priklauso.

      Atsakyti
  6. Renata

    Tai savininkė tegul ir pajuda,arba jos šeimos nariai,kai sodina,tada ir turi apsvarstyti,kaip rūpinsis.

    Atsakyti
  7. Lina

    O man košmaras yra Rinkos aikštė, kurioje nepalikta nė vieno medžio. Koks šaltakraujis ten norėtų būti karštą vasaros dieną?

    Atsakyti

Leave a Reply to Lina Cancel Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.