Kad ir kokia veikla beužsiimtų Kėdainių lietuvių ir švedų draugija, jos esminis tikslas visuomet ieškoti sąsajų tarp Švedijos ir Lietuvos, tarp istorijos, kultūros ar tiesiog šių šalių žmonių gyvenimo vingių. Noras pabūti tose vietose, praeiti tais takais, kurie mena baltų genties atstovų – kuršių, vadinamų ir baltų vikingais, kasdienį gyvenimą bei istorinius žygius, turėjusius įvairių sąsajų su skandinavais, taigi ir švedais, atvedė draugijos narius į Žemaitiją.

Pažintis su ,,Pilsots“ klubo nariais

Keliaujant po kuršių žemes, puikiais vedliais ir gidais buvo Klaipėdoje įkurto baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ entuziastai. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, kuri išsiskiria iš kitų šalies rekonstruktorių klubų savo universalumu. Klubas pavadintas vienos iš geležies amžiuje buvusių, etninių kuršių žemių – Pilsoto vardu. Vienas pagrindinių klubo idėjinių siekių – skleisti informaciją ne tik apie kuršių kultūrą, istoriją, bet ir baltiškąją pasaulėžiūrą, tikėjimą, tradicijas. ,,Pilsots“ yra gyvosios istorijos klubas, užsiimantis kuršių genties X−XI a. buities ir karybos rekonstrukcija.

Pasak draugijos pirmininkės Rūtos Švedienės, kelionė buvusi labai visavertė ir įdomi, labai sportiška ir istoriška, bet visgi labiausiai sužavėjo ,,Pilsots“ atstovai kaip žmonės savo nuoširdumu ir entuziazmu. Benas Šimkus ir Donatas Baltramonaitis, vilkėdami kuršių genties rūbais, išsamiai papasakojo apie kuršių ginkluotę, jų kovas ir gyvenimo būdą, o ant Ėgliškių (Andulių) piliakalnio pademonstravo ir kovos elementų. Kiekvienam, buvusiam šalia šių entuziastų, gera buvo matyti ir justi, kad šie jauni žmonės nuoširdžiai nori dalintis tuo, kuo patys dega ir tiki, kad jie labai daug ir giliai išmano ir moka perteikti savo žinias. Pasakojo sklandžiai bei nuosekliai ir su didele pagarba ir tam, apie ką kalbėjo, ir tiems, kas klausėsi. Žinoma, mums, kėdainiečiams, labai džiugu, kad tarp „Pilsots“ narių yra ir Kėdainiuose gyvenantis Darius Petkevičius.

Draugijos narių aplankyta Kretinga, Andulių piliakalnis, Impilties piliakalnių kompleksas, Mosėdžio ir Šilalės duobenuotieji akmenys, gražioji Imbarė, Plateliai.

Kuršių genties galia

Anot pasakojimo, iki mūsų dienų išlikę kuršių kapinynų ir gyvenviečių radiniai nebyliai įrodo, kad kalbos apie genties galią ir turtus nėra iš piršto laužtos. Kuršiai buvusi pati turtingiausia ir galingiausia baltų gentis. Tai įrodo kapuose rasti ginklai, ne tik ietys, bet ir kalavijai, kuriuos galėjo turėti toli gražu net ne visi kuršių kariai. Taip pat dideli papuošalai, dalis jų kadaise padengti sidabru. Lietuvos archeologams pagrindinis kelias pažinti kuršius – ieškoti jų kapaviečių. Būtent kapai, o ne piliakalniai ir gyvenvietės yra tirti daugiausia.

Kaip mena istoriniai šaltiniai, puldinėti, plėšti kaimynines žemes ir net plaukti per Baltijos jūrą kuršiai galėjo pradėti tada, kai jiems nebeužteko iš prekybos gaunamų gėrybių. Nuo IX a. kuršiai ėmė organizuoti rimtus jūrinius žygius. X–XII amžiais kuršiai klestėjo tiesiog vikingaudami Baltijos jūroje: puldinėjo pirklių laivus, siaubė danų ir švedų pakrantes, kai kur net trumpai apsigyvendavo. Pavyzdžiui, Elando saloje žinoma Kuršių įlanka. Teigiama, kad XI a. kuršių vikingai buvo net aktyvesni už danų ir švedų vikingus Kurše. Baltų vikingai jau buvo išmokę jūrų mūšių taktikos, statėsi laivus, panašius į skandinavų vikingų.

Previous Image
Next Image

Turtingi ir žiaurūs?

XI a. Adomas Brėmenietis rašė, kad Kurše gyvena žiaurūs žmonės, kurie turi daug turto ir geriausių žirgų. Tačiau kuršių prekybos pamiršti nederėtų. Sunku dabar nustatyti, ką kuršiai pardavinėjo, tačiau galima spėti, kad pagrindinės jų prekės buvo vaškas, medus, medžio anglis, gintaras, kailiai. O patiems labiausiai reikėjo spalvotųjų metalų – kasdieniams įrankiams, ginklams, papuošalams.

Vis dėlto nei karais ir plėšikavimais, nei prekyba ir juodu darbu susikrauti turtai nepadėjo kuršiams išlaikyti savo savarankiškumo. XII amžius tapo paskutiniu jų klestėjimo šimtmečiu. XIII amžiaus pirmoje pusėje po alinančių kovų jie turėjo pripažinti iš pradžių kalavijuočių, o vėliau ir Livonijos ordino viršenybę, ir taip prasidėjo kuršių nykimas.

Per Platelius – kuršių vikingų laivu 

Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos ekskursijos dalyvių svajonė – Platelių ežere paplaukioti tikru tikriausiu vikingų laivu – išsipildė. Plateliuose esančiame jachtklube prišvartuotas „Biesu“ pavadintas laivas nuo tolo traukia aplinkinių dėmesį. Keturias tonas sveriantis kuršių vikingų laivas pagamintas per vienuolika mėnesių, o jį statė kuršių rekonstrukcijos klubo „Pilsots“ narys kėdainietis D. Petkevičius, kuriam padėjo draugas. Laivas yra 13 metrų ilgio, 3,5 metrų pločio, 14 irklų. Laivas buvo pastatytas pagal vikingų laivo, rasto Norvegijoje, pavyzdį. Šį vadinamąjį drakarą teko irkluoti patiems draugijos nariams vyrams. Išbandyti jėgas visiems tądien teko iš pečių ir saulei šviečiant, ir lietui smarkiai lyjant, o emocijos liejosi tiesiog per kraštus. Įsijausti į vikingų – kuršių gyvavimo laikus teko visiems plaukusiems laivu, mat užklupusi liūtis nepaliko nei vieno sauso. Kaip sakė Darius, greitai jis su laivu persikels į Drėverną, tad, jei kas norėtų paplaukti vikingų laivu, ieškokite Dariaus ten.

Renginiai tęsis iki metų galo, o šiuo metu – pagalbos Ukrainai akcija

,,Kėdainių lietuvių ir švedų draugija labai džiaugiasi, kad Kėdainių rajono savivaldybė skyrė lėšų kultūros projektui ,,Švedų kultūros dienos: Kėdainiai myli Švediją“. Skirta 1000 eurų išlaidoms iš dalies padengti. Be minėtos išvykos, kuri buvo finansuota draugijos ir asmeninėmis lėšomis,  bus vykdomos dar kelios projektinės veiklos. Rugsėjį bus surengtas švediškų nacionalinių patiekalų ragavimas bei skandinaviškų žaidimų šventė ant Nevėžio kranto, taip pat vyks Lietuvoje veikiančių lietuvių ir švedų draugijų gerosios patirties pasidalijimo renginys. Padedant Švedijos ambasadai, bus surengta paroda apie Švediją, taip pat protų mūšis. O gruodį bus organizuojama Šv. Liucijos dienos šventė (3 renginiai su mokiniais ir kt.). Bus ir kitų renginių“, – sakė draugijos pirmininkė R. Švedienė, paraginusi kėdainiečius dabar prisidėti prie pagalbos Ukrainos vaikams akcijos „Mėlyna ir geltona“. Šiais metais Kėdainių lietuvių ir švedų draugija susidraugavo su žymiausiu Lietuvoje švedu Jonu Ohmanu. Vasario mėnesį buvo organizuotas susitikimas su juo, o birželį gerą savaitę vykdyta akcija „Mėlyna ir geltona“, per kurią rinkti rūbeliai, batukai, žaislai, reikmenys būtent Ukrainos vaikams, gyvenantiems Donbase, fronto zonoje ar pafrontėje.

Šįkart skelbiama akcija truks ilgėliau: iki rugsėjo 10 dienos. Laukiama naujų arba geros būklės dėvėtų vaikiškų rūbų, batų, reikmenų, žaislų. Ukrainiečiai labai apsidžiaugtų, jei nupirktumėte kūdikių maistelio, vitaminų. Jei norite prisidėti, kreipkitės tel. 8 683 58525 arba rutasvd@gmail.com.

Beje, Kėdainių lietuvių draugija su savo draugais Švedijoje jau ne kartą yra organizavusi labdaros akcijas kėdainiečiams. Štai pernai rudenį gauta kelių tonų labdaros siunta iš Švedijos buvo perduota kėdainiečių Daiktų bankui, kurį kuruoja Moterų krizių centras. Mažesni siuntiniai atiduodami vaikų globos namams ar seniūnijoms.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.