Kėdainiečiai stebėjo halą

Gegužės 3-ąją apie vidurdienį kėdainiečiai galėjo pasimėgauti nekasdieniu reiškiniu. Žvilgtelėję į saulę pamatė, kad ją supa lyg vaivorykštės ratas. Pasiteiravus specialistų, koks tai reiškinys, buvo atsakyta, kad tai – halas.

Virš Kėdainių puikiai matėsi halas.

Halas – (iš graik. kalbos ἅλως – ratilas, aura, aureolė) tai optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose. Kartais halas gali pasirodyti esant persišviečiančiant ledo rūkui arba galingo kamuolinio debesies viršuje, kai Saulės spinduliai prasiskverbia per išsklaidytą jo viršūnę. Halo formos gali būti įvairios: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, stulpai, kryžiai, dėmės, netikros saulės (parheliai) aplink Saulės ar Mėnulio diską. Iš viso yra užfiksuota apie 50 įvairių halo formų. Lietuvoje halas aplink Saulę susidaro 40-60 kartų per metus, o aplink Mėnulį – 15–20 kartų. Dar keletą kartų galima pastebėti netikras saules, atskiras halo dalis – stulpus ir lankus.