Kėdainiečiai prisiminė Baltijos kelią

0

1989 metų rugpjūčio 23 dieną 19 valandą apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus.

Už tautos laisvę aukotos Šventos Mišios.

Už tautos laisvę aukotos Šventos Mišios.

Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir „Sąjūdis“ Lietuvoje. Dalyviai rinkosi į akciją miestuose, kaimuose arba organizuotai ar patys transportu važiavo į tas Baltijos kelio vietas, kurios vingiavo per mažiau apgyventas teritorijas.

Pasak žinių agentūros „Reuters“, akcija subūrė 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir 1 000 000 Lietuvoje. Tikslaus akcijos dalyvių skaičiaus nustatyti neįmanoma, atsižvelgiant į skirtingus informacijos šaltinius ir skirtingą dalyvių skaičių miestuose ir kaimo vietovėse.

Baltijos kelio diena kaskart primena, kokia stipri tautos vienybė.

Baltijos kelio diena kaskart primena, kokia stipri tautos vienybė.

Didžiausias protesto akcijos pasiekimas buvo tai, kad TSRS nusileido bendram Baltijos šalių gyventojų protestui, pripažindama praeities nusikaltimus. TSRS pripažino Molotovo–Ribentropo pakto egzistavimą ir paskelbė jį negaliojančiu. Tai tapo vienu iš svarbiausių žingsnių kelyje į nepriklausomų Baltijos valstybių atkūrimą.

Baltijos kelias tarptautiniu mastu paviešino visų trijų valstybių bendrą kovą. Tai demokratiniams judėjimams davė postūmį ir kitur pasaulyje, jis buvo teigiamas pavyzdys kitų šalių nepriklausomybės atkūrimo siekiams ir Vokietijos susijungimo procesui.

Baltijos kelias patvirtino, kad tikėjimas demokratinėmis idėjomis vienija Baltijos šalių gyventojus. Taip stiprus brolybės, vienybės ir bendro tikslo jausmas tapo svarbiu politiniu veiksniu ir galiausiai buvo pasiektas Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimas.

Rugpjūčio 23-oji - viena svarbiausių dienų tautos istorijoje.

Rugpjūčio 23-oji – viena svarbiausių dienų tautos istorijoje.

„Kiekvienam Lietuvos piliečiui ir kiekvienai šeimai svarbi ši diena, susidedanti iš dviejų dalių – juodos ir baltos. Tamsioji pusė tai – V. Molotovo ir J. Ribentropo paktas, kuris pridarė daug bėdų Lietuvos kraštui. Šviesioji pusė tai – Baltijos kelias, kuris suvienijo mūsų tautą, žmones. Parodėme, kad esame stiprūs ir nieko nebijome. Pasakėme, kad būsime laisvi, ir tapome“, – apie rugpjūčio 23-ąją sakė Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.

Kėdainiečiai Baltijos kelią ir tautos laisvę pagerbė Šventų Mišių auka miesto bažnyčiose. Vėliau buvo padėtos gėlės prie paminklinio akmens rezistentams Skongalio gatvėje. Prie kėdainiečių pastatyto kryžiaus Baltijos kelyje buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakelės, mirusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute bei giesmėmis.

Leave A Reply