Kėdainiams – puiki žinia: Aplinkos ministerija skirs didžiąją dalį lėšų vandenvalos įrenginių rekonstrukcijai

Kėdainių rajono savivaldybei reikės skirti ne 50 proc, o tik 20 proc. lėšų, reikalingų rekonstruoti miesto nuotekų valymo įrenginius. Toks susitarimas pasiektas po ilgų derybų, šiandien susitikus rajono merui Sauliui Grinkevičiui ir laikinai aplinkos ministro pareigas einančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Ministerijos atstovai iškėlė ir sąlygą, jog pirmąjį žingsnį turi žengti ir įsipareigojimus prisiimti rajono savivaldybė, dėl to bus šaukiamas neeilinis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdis.

Išgirdo svarbų pažadą

Rajono meras S. Grinkevičius yra akcentavęs, kad situacija valymo įrenginiuose – sena, paveldėta problema, tapusi ne tik rajono, net ir visos šalies bėda.

Kėdainių rajono merui pavyko pasiekti itin svarbų susitarimą. Po ilgai trukusių derybų, kuriose svarstyta kokiomis proporcijomis bus finansuojama tinkamai neveikiančių miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, aplinkos ministerijos atstovai sutiko finansuoti 80 proc. sumos.

Ilgą laiką aplinkos ministerija Kėdainiams siūlė daug nepalankesnį finansavimo modelį. Norėta, jog rekonstrukciją, kuri kainuos mažiausiai 3,5 mln. eurų, lygiomis dalimis finansuotų rajono savivaldybė ir ministerija.

Su tokiomis sąlygomis kategoriškai nesutiko S. Grinkevičiaus ne kartą minėjęs, kad tai taptų nepakeliama našta rajono biudžetui.

Kėdainių rajono merui pavyko pasiekti itin svarbų susitarimą. Po ilgai trukusių derybų, kuriose svarstyta kokiomis proporcijomis bus finansuojama tinkamai neveikiančių miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, aplinkos ministerijos atstovai sutiko finansuoti 80 proc. sumos

Praėjusį rudenį įvykusi ekologinė nelaimė, kai sutrikus valymo įrenginių darbui kurį laiką į Nevėžį liejosi nepilnai išvalytos nuotekos, dar kartą privertė atkreipti dėmesį į situaciją Kėdainiuose.

Ministerija laukia rajono politikų sprendimo

Trečiadienį vykusio Kėdainių rajono savivaldybės ir aplinkos ministerijos atstovų susitikime aptarta ne tik galimybė skirti didesnį finansavimą nuotekos valyklos rekonstrukcijai. Buvo iškeltos tam tikros sąlygos, kurias įgyvendinus rajono savivaldybei būtų skiriami pinigai iš valstybės biudžeto.

„Susitikimo metu sutarta, jog pirmiausia bus Kėdainių rajono savivaldybės tarybos įsipareigojimas inicijuoti Kėdainių nuotekų valyklos rekonstrukciją, kad bus prisidėta savo biudžeto dalimi – 20 proc.

Kai tik gausime tokį įsipareigojimą iš Kėdainių rajono savivaldybės, pradėsime vidines procedūras intensyvesniam, 80 proc. finansavimui gauti“, – pasakojo susitikime dalyvavusi aplinkos ministerijos taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė.

Ministerijos atstovė patikslino, jog lėšos bus skiriamos tik Kėdainių savivaldybės tarybai prisiėmus įsipareigojimus, pavedus bendrovei „Kėdainių vandenys“ vykdyti investicinį projektą.

„Norime aiškaus įsipareigojimo bei išgirdome atsakymą, jog pirmųjų veiksmų Kėdainių rajono savivaldybė jau ėmėsi“, – sakė A. Kniežaitė-Gofmanė.

Lietuvai gresia milžiniškos sankcijos

Rajono meras S. Grinkevičius yra akcentavęs, kad situacija valymo įrenginiuose – sena, paveldėta problema, tapusi ne tik rajono, net ir visos šalies bėda. Dėl į aplinką išleidžiamame vandenyje viršijamų leistinų azoto normų Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą.

Savivaldybės kontroliuojamai bendrovei „Kėdainių vandenys“ priklausantys nuotekų valymo įrenginiai kartą jau buvo rekonstruoti. Tai kainavo per 10 mln. litų tuomete valiuta. Nepaisant milžiniškų investicijų, jau po kelerių metų įrenginiai neveikė tinkamai, azoto koncentracija išleidžiamame vandenyje viršijo leistinas normas

„Vasario mėnesį yra gauta pagrįsta Europos Komisijos nuomonė. Tai paskutinis etapas iki kreipimosi į Europos Teisingumo teismą. Tai reiškia, kad Lietuvai reikia labai susirūpinti ir spartinti nuotekų direktyvos įgyvendinimą. Turime kuo greičiau atsakyti Europos Komisijai, aiškiai įvertinti bei ištransliuoti žinutę iki kada mes ištaisysime pažeidimą“, – sakė aplinkos ministerijos atstovė. A. Kniežaitės-Gofmanės teigimu, Europos Sąjungos direktyva jau turėjo būti įgyvendinta dar iki 2014 metų.

„Iki kovo 24 dienos turime atsakyti komisijai, pateikti aiškų veiksmų planą, kaip mes ištaisysime pažeidimą. Jeigu Europos Komisijos šis atsakymas netenkins, matys, kad mes judame per lėtai, ar nurodėme nepakankamai veiksmų, ji gali bet kuriuo metu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą“, – sakė aplinkos ministerijos atstovė.

Klaidų padaryta dar projektavimo stadijoje

Kodėl Kėdainiai tapo vienintele šalies savivaldybe, kurios nuotekų valymo įrenginiai tinkamai neišvalo teršalų ir dėl to Lietuvai gresia didžiulės baudos bei tarptautinė gėda? Šios situacijos priežasčių reikia ieškoti netolimoje praeityje.

Savivaldybės kontroliuojamai bendrovei „Kėdainių vandenys“ priklausantys nuotekų valymo įrenginiai kartą jau buvo rekonstruoti. Tai kainavo per 10 mln. litų tuomete valiuta. Nepaisant milžiniškų investicijų, jau po kelerių metų įrenginiai neveikė tinkamai, azoto koncentracija išleidžiamame vandenyje viršijo leistinas normas.

Specialistai konstatuoja, jog esminės klaidos buvo padarytos dar projektavimo stadijoje bei priešprojektiniuose sprendimuose. Tiesiog nebuvo tinkamai įvertinta būsima pramonės plėtra bei prieš centralizuotų nuotekų tinklų pasijungsiančių gyventojų skaičiaus augimas.

Ėmus didėti teršalų kiekiams susiklostė kritinė situacija, kai valymo įrenginiai dirba ties savo galimybių riba, o bet koks, didesnį teršalų kiekis gali juos vėl išvesti iš rikiuotės.

Vienintelė išeitis – rekonstrukcija

Apie priežastis, dėl kurių reikia vėl investuoti didžiules pinigų sumas į kartą jau rekonstruotų įrenginių papildomą rekonstrukciją, vizitų Kėdainiuose metu yra kalbėjęs ir tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Tam įtakos turėjo du dalykai. Vienas jų – netinkamas technologijos pasirinkimas, antras – nebuvo tinkamai įvertinti nuotekų kiekiai ir jų cheminė sudėtis. Matau, kad visos technologinės galimybės situacijai suvaldyti jau yra išsemtos, todėl reikia keisti pačią technologiją“, – kalbėjo K. Navickas.

Tuometis aplinkos ministras minėjo vienintelę išeitį – modernizuoti Kėdainių buitinių nuotekų tinklus taip, kad į Nevėžį išleidžiamame vandenyje esantis teršalų kiekis neviršytų leidžiamų normų.

Teks didinti pajėgumus, taisyti trūkumus

Bendrovę „Kėdainių vandenys“ konsultuojantis Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. Viktoras Račys minėjo, kad dabartiniai valymo įrenginiai nesusidoroja su esamais teršalų kiekiais ne tik dėl menkų pajėgumų.

Pasak mokslininko, projektuojant įrenginius buvo padaryta nemažai klaidų, kurias ištaisyti galima tik iš esmės rekonstruojant visą sistemą.

„Vienas tokių trūkumų – nėra efektyviai veikiančios riebalų gaudyklės. Todėl riebalai patenka kartu su kitais teršalais į biologinius valymo įrenginius ir juos stipriai apkrauna. Rekonstrukcijos metu reikėtų ne tik didinti valymo įrenginių pajėgumus, bet ir taisyti projektavimo stadijoje padarytas klaidas“, – minėjo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. V. Račys.

Preliminariais skaičiavimais, rekonstrukcija kainuotų mažiausiai 3,5 mln. eurų.