Dėl pažliugusių, balomis virstančių laukų ne vienerius metus nuostolius patiriantys kaimo gyventojai galės lengviau atsikvėpti. Jau šiais metais Kėdainių rajone bus sutvarkyta daugiau nei 50 kilometrų apleistų melioracijos griovių, o šiems darbams skirta 400 tūkst. 700 eurų. Visus darbus atliks konkurse mažiausią kainą pasiūlęs žemės ūkio kooperatyvas „Dobilas“. Sutartyje numatyta, jog melioracijos sistemų tvarkymas turės būti baigtas iki šių metų pabaigos.

Darbai planuojami visus ateinančius metus

Po kelių dešimtmečių pertraukos pirmą kartą iš esmės bus tvarkoma Kėdainių rajono melioracijos infrastruktūra, atnaujinami vandens surinkimo grioviai bei vamzdynų žiotys.
Kėdainių rajono savivaldybei paskelbus viešųjų pirkimų konkursą, jo nugalėtoju paskelbtas Radviliškio žemės ūkio kooperatyvas „Dobilas“, su kuriuo jau pasirašyta sutartis.

Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo A. Žviko teigimu, sudarant griovių, kuriuos būtina tvarkyti sąrašą, konsultuotasi tiek su seniūnijų darbuotojais, tiek ir su Ūkininkų sąjunga.

Taip duotas startas itin didelio masto darbams. Pažeistos melioracijos infrastruktūros sutvarkymą per Žemės ūkio ministeriją finansuoja Europos Sąjungos solidarumo fondas.
Tam, kad viskas vyktų sklandžiai, pirkimas išskaidytas į šešis skirtingus objektus, vietoves, kuriose bus tvarkomi grioviai. Iš viso numatyta sutvarkyti kiek daugiau, nei 50 kilometrų rajone besidriekiančių melioracijos griovių.

Išpjovus medžius ir krūmynus gilins griovius

„Iš viso Lietuvai skirta virš 16 mln. eurų. Šie pinigai buvo skirstomi atskiroms savivaldybėms, atsižvelgta į melioracijos sistemų kiekį ir jų būklę. Mes, Kėdainių rajonas, pagal skirtą finansavimo dydį esame trečioje–ketvirtoje vietoje. Už mus daugiau pinigų gavo tik nuo potvynių kasmet kenčiantis Šilutės rajonas, kur bus tvarkomi polderiai ir Panevėžys“, – minėjo Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas.

„Pradžioje planuojame išpjauti medžius ir krūmynus, kuriais yra apaugę grioviai, o paskui juos gilinsime. Šiuo metu deriname darbų atlikimo grafikus bei eiliškumą su Kėdainių rajono savivaldybe. Darbus Kėdainių rajone ketiname baigti iki sutartyje numatyto termino“, – sakė laikinoji žemės ūkio kooperatyvo vadovė Aistė Žilėnaitė.

Iš viso Lietuvai skirta virš 16 milijonų eurų. Šie pinigai buvo skirstomi atskiroms savivaldybėms, atsižvelgta į melioracijos sistemų kiekį ir jų būklę. Kėdainių rajonas pagal skirtą finansavimo dydį yra trečioje – ketvirtoje vietoje. Daugiau pinigų gavo tik nuo potvynių kasmet kenčiantis Šilutės rajonas, kur bus tvarkomi polderiai, ir Panevėžys.

Kėdainių rajone nuo sovietmečio neprižiūrėtus melioracijos griovius tvarkysiantis kooperatyvas „Dobilas“ – atestuota melioracijos statinių statybos įmonė.
„Visus darbus planuojame atlikti patys, savo jėgomis. Turime ir technikos, ir darbuotojų. Melioracijos sistemas tvarkome tiek savo, Radviliškio rajone, dirbame ir kituose rajonuose“, – minėjo A. Žilėnaitė.

Parinktos labiausiai apleistos vietos

Į šešias dalis suskaidžius darbų pirkimą melioracijos grioviai bus atnaujinti Truskavos seniūnijos Okainių apylinkėse, Dotnuvos seniūnijos Akademijos kadastrinėje vietovėje, Josvainių ir Šėtos seniūnijoje, Pernaravos seniūnijos Langakių ir Paaluonio apylinkėse.

Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo A. Žviko teigimu, sudarant griovių, kuriuos būtina tvarkyti sąrašą, konsultuotasi tiek su seniūnijų darbuotojais, tiek ir su Ūkininkų sąjunga.

„Atsižvelgėme į jų išsakytas pastabas, vertinome pačių griovių būklę, daug ar mažai jie apžėlę, reikšmingumą bendroje infrastruktūroje, ar jais vanduo įteka į upes“, – kalbėjo A. Žvikas.

Drenažu rūpinasi patys žemdirbiai

Pasak savivaldybės atstovo, laukuose esančiomis drenažo sistemomis turi pasirūpinti patys žemės savininkai, ją naudojantys ūkininkai.

Pagal Melioracijos įstatymą žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir jie nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius.

Pradėjus visus šiuos metus truksiančius griovių tvarkymo darbus, atgabenus techniką, ja galės pasinaudoti ir privačių žemės sklypų savininkai. Kooperatyvo „Dobilas“ laikinoji vadovė A. Žilėnaitė minėjo, jog už papildomą mokestį darbuotojai galės pakeisti susidėvėjusius drėkintuvus, atlikti kitus melioracijos darbus.

Žemdirbiams tai gera proga sutaupyti. Nes kooperatyvui atgabenus savo techniką papildomi darbai privačiose laukuose kainuos kur kas pigiau. Kaina sumažės dėl to, kad nereikės sunkios technikos niekur gabenti, o transportavimo kaštai sudaro nemažą sąmatos dalį.

Ūkininkų pastangos norimo rezultato neduodavo

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajone ūkininkaujantis Jonas Talmantas yra minėjęs, jog ši melioracijos griovių rekonstrukcija – reikšmingas ir ilgai lauktas įvykis.
Pasak žemdirbių organizacijos lyderio, nors ūkininkai nelaukdami paramos patys, savomis lėšomis tvarko laukuose esančius melioracijos vamzdynus, neprižiūrėti, krūmais apžėlę grioviai jų pastangas neretai paverčia nieko vertomis. O sutvarkyti griovius, juos išvalyti gana keblu, nes jie driekiasi ne vieną dešimtį kilometrų, kerta ne vieno savininko valdas.

„Ūkininkai nelaukia valstybės paramos ir patys, savomis lėšomis tvarko drenažo vamzdynus. Žmonės įsigijo reikalingos technikos, tvarkėsi savo laukus. Tačiau kas iš to, norimo rezultato vis vien pasiekti nepavyksta. O taip yra todėl, kad nėra sutvarkyti nutekamieji grioviai, kurie priklauso valstybei“, – sakė J. Talmantas.

Kėdainiuose ūkininkaujantis žemdirbių organizacijos vadovas pateikė konkrečius pavyzdžius. Kai kuriose vietose drenažo sistemų žiotys yra puse ar netgi metru žemiau už griovio dugną.
„O taip yra todėl, kad dvidešimt ar net ir daugiau metų šių griovių niekas neprižiūrėjo, nevalė. Todėl, mūsų paskaičiavimais, kasmet visai Lietuvai reikėtų skirti po 50 mln. eurų, kad būtų bent minimaliai prižiūrimi nutekamieji grioviai. Ir tuomet ūkininkai neturėtų problemų, ar būtų tvanas, ar kas, derlius būtų išgelbėtas. Nes praeiti metai parodė – grioviai pilni vandens, nes jis neturi kur nutekėti, laukai apsemti. Todėl tikiu, kad šios lėšos, kurios investuojamos į griovių sutvarkymą, neabejotinai atsipirks“, – minėjo J. Talmantas.

Melioracijos sistemas sutvarkyti reikėjo seniai
Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius

„Labai svarbu , jog pagaliau investuojama į labai svarbius žemdirbiams objektus – melioracines sistemas, kurios nuo sovietmečio buvo paliktos likimo valiai. Gerai, jog Kėdainių rajone bus investuota iš tiesų solidi suma.

Kurias vietas, kokias atkarpas reikia tvarkyti pirmiausia, kur šiuos pinigus skirti, buvo tartasi su vietos ūkininkais. Galiausiai buvo priimtas sprendimas, jog pirmiausia reikia tvarkyti tas griovių atkarpas, kurios yra žemutinėje dalyje, kur jie įteka į upelius. Sutvarkius šias vietas bus „keliaujama“ į viršutines griovių dalis. Tai logiška, nes sutvarkius viršutinę dalį, jeigu apačia liks nepralaidi, vanduo vis vien nenutekės.

Manau, kad tai pirmas žingsnis link mūsų melioracinių sistemų sutvarkymo. Juk Lietuva anksčiau garsėjo, kaip puikiai išsprendusi uždrėkusių žemių problemą šalis. O šiuo metu, vykstant klimato kaitai, matome, jog kai kurie metai būna drėgni ir lietingi, užliejamos pievos bei arimai, o žemdirbiai patiria didžiulius nuostolius. Todėl belieka tik pasidžiaugti, kad šioje srityje mes ženkliai judame į priekį.“