Kėdainiai – besiformuojančiame atlyginimų trikampyje

Augant šalies ekonomikai, atlyginimai didėja ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Per ketverius metus Kėdainių rajone vidutinis darbo užmokestis didėjo 25,4 proc., šiuo metu jis nedaug nusileidžia nuo to, kuris mokamas Kauno gyventojams. Kurį laiką fiksuotą užsienio investicijų sumažėjimą artimiausiu metu turėtų pakeisti ženklus šuolis, tai siejama su Kėdainių Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) vykstančiais investiciniais procesais.

Tarptautinei korporacijai „The Linde Group“ priklausanti pramoninių dujų gamybos lyderė, bendrovė „AGA“ 20 mln. eurų investuos į azoto bei deguonies gamyklą Kėdainiuose.

Ž. Šilėnas: formuojasi „atlyginimų trikampis“

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LRI) praėjusios savaitės pabaigoje išplatino analitinę ataskaitą, kurioje atskleidžiama, kokie investiciniai ir atlyginimų augimo pokyčiai šalies savivaldybėse vyko nuo 2015 metų.

Atskaita tik dar kartą patvirtina teiginius apie tris Lietuvas – šalies didmiesčius su klestinčia ekonomika, stiprius regionus bei tas savivaldybes, kuriose, regis, gyvenimas slenka kur kas lėtesniu tempu, tiesiog stagnuoja.

Tai daugiausia šalies pasienyje esantys rajonai – Kalvarijos, Šalčininkų, Lazdijų ir t.t. Ten fiksuojami žemiausi vidutinio darbo užmokesčio rodikliai, sulaukiama itin mažai tiesioginių užsienio investicijų.

Pasak Kėdainių rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus, jau artimiausiu metu tikimasi pritraukti dar daugiau investuotojų, kad būtų sukurta daugiau darbo vietų ir kuo daugiau žmonių gautų orų atlyginimą.

„Kas savivaldybėse pasikeitė nuo 2015-ųjų? Kiek paaugo atlyginimai, kiek pritraukta investicijų? Vilniaus niekas nepavijo, Kaunas beveik prisivijo, vejasi Klaipėdą.

O iš mažesnių miestų visada smagu stebėti Kėdainius, Jonavą, o dabar – ir Kazlų Rūdą. Formuojasi „atlyginimų trikampis“, kur atlyginimai net mažesniuose miestuose lenkia ar susilygina su „didmiesčiais“, – apibendrindamas atlikto tyrimo rezultatus socialiniame tinkle „Facebook“ rašė LRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Lenkia ne tik kaimyninius rajonus

„Palyginus su visomis Lietuvos savivaldybėmis, Kėdainių rajonas turi aukštą vidutinį darbo užmokestį. 2018 metų 3 ketvirtį jis siekė 707,7 euro „į rankas”, tai buvo penktas aukščiausias vidutinis atlyginimas Lietuvoje (aukštesni atlyginimai buvo tik Trakų rajone (712,5 euro), Kaune (740,5 euro), Klaipėdoje (753,7 euro) bei Vilniuje (816,6 euro)“, – sako LLRI analitikas Martynas Tininis.

Po ilgo laukimo Kėdainių LEZ jaučiamas tikras investicijų pritraukimo proveržis. Jau pastatytos ir darbą pradėjo dvi naujos gamyklos – kanapių pluošto perdirbimo ir skystųjų trąšų. Investuoti į LEZ nusprendė dar dvi užsienio kompanijos. Dujų gamybos gigantė „AGA“ čia statys suskystinto azoto ir deguonies išgavimo gamyklą, o Ukrainos kompanija „Kormotech“ – gyvūnų ėdalo fabriką.

Atlyginimų dydžiu Kėdainius sparčiai vejasi ekonominį renesansą išgyvenantis Kazlų Rūdos rajonas (694 eurų), tai susiję su bendrovės „IKEA Industry Lietuva“ ekonominiais veiklos rodikliais.

Kaimyniniai Kauno bei Jonavos rajonai kol atsilieka nuo Kėdainių. Kaip ir Vilniaus, Elektrėnų, Visagino, Mažeikių rajonai ir Panevėžio miestas.

„Ikar“ investicijos į skystų trąšų gamyklą bei mokslinių tyrimų laboratoriją jau siekia 4 mln. eurų, o produkcija bus prekiauja pasaulinėje rinkoje.

Atlyginimai aukšti, tačiau greitai nedidėjantys

„Analizuojant pastarųjų ketverių metų pokytį matyti, kad vidutinis atlyginimas Lietuvos savivaldybėse didėjo 36 proc., Kėdainiuose – 25,4 proc., tai vienas mažiausių pokyčių Lietuvoje (lėčiau VDU augo tik Pagėgių (+23,6 proc.) ir Visagino (+18,2 proc.) savivaldybėse). Paprastai tariant, atlyginimai Kėdainiuose yra smarkiai pakilę, todėl taip greitai nebeauga“, – komentavo LRI analitikas M. Tininis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas parodė, kad atlyginimų dydis ir investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra susiję. Dažnais atvejais tose savivaldybėse, kuriose yra daugiau investicijų – atlyginimai yra aukštesni.

Palyginus su visomis Lietuvos savivaldybėmis, Kėdainių rajonas turi aukštą vidutinį darbo užmokestį. 2018 metų 3 ketvirtį jis siekė 707,7 euro „į rankas“, tai buvo penktas aukščiausias vidutinis atlyginimas Lietuvoje (aukštesni atlyginimai buvo tik Trakų rajone (712,5 euro), Kaune (740,5 euro), Klaipėdoje (753,7 euro) bei Vilniuje (816,6 euro).

„Kėdainių rajono savivaldybė gali pasigirti neblogais investiciniais rodikliais. Vienam gyventojui 2017 metais teko 3 731 eurų tiesioginių užsienio investicijų (kai vidutiniškai tarp Lietuvos savivaldybių tik 1 698 eurai) ir 1 598 eurai materialinių investicijų (kai vidutiniškai 1 562 eurai). Tačiau pažvelgus į investicijų dinamiką 2015–2017 metais matyti, kad abiejų rūšių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, mažėjo. Tiesioginių užsienio – 2 842 eurais, o materialinių – 19 eurų. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl atlyginimai Kėdainių r. kilo lėčiau nei daugumoje Lietuvos savivaldybių“, – teigia analitikas.

Siūlo sumažinti mokesčius

„Kėdainių rajono savivaldybės administracija turėtų susirūpinti ir pasistengti pritraukti kuo daugiau investicijų, nes ji konkuruoja su šalia esančiais rajonais, pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybe“, – pastebi M. Tininis.

LRI analitikas įsitikinęs, jog nepaisant to, kad dėl daugelio dalykų sprendžia centrinė valdžia, verslo, investicinę aplinką lemia ir savivaldos pastangos ir veikla.

„Pavyzdžiui, savivaldybės nustato nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifus, turi daug įtakos tam, kaip greitai tvarkomi teritorijų planavimo ir su tuo susiję reikalai, o bene svarbiausia – pasistengia, kad investuoti ir veikti verslui būtų kuo mažiau kliūčių.

Pažvelgus į mokesčius Kėdainių rajono savivaldybėje, matyti, kad dalis jų galėtų būti žemesni. Pavyzdžiui, 2019 metams numatytas pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas Kėdainių rajone yra 0,8 proc., kai Kauno rajone – 0,5 proc.“, – sako LRI analitikas M. Tininis.

Artimiausiu metu – užsienio investicijų šuolis

Po ilgo laukimo Kėdainių LEZ jaučiamas tikras investicijų pritraukimo proveržis. Jau pastatytos ir darbą pradėjo dvi naujos gamyklos – kanapių pluošto perdirbimo ir skystųjų trąšų. Investuoti į LEZ nusprendė dar dvi užsienio kompanijos. Dujų gamybos gigantė „AGA“ čia statys suskystinto azoto ir deguonies išgavimo gamyklą, o Ukrainos kompanija „Kormotech“ – gyvūnų ėdalo fabriką.

Orientuojasi į globalią rinką

Praėjusių metų sausį Kėdainių LEZ, būsimos skystųjų trąšų gamyklos „Ikar“ statybvietėje buvo iškilmingai įkasta kapsulė, o jau dabar ši gamykla pradėjo darbą. Prognozuojama, kad ji taps inovatyviausia bei pažangiausias technologijas taikančia įmone regione. Investicijos į šią gamyklą bei mokslinių tyrimų laboratoriją jau siekia 4 mln. eurų, o produkcija bus prekiaujama pasaulinėje rinkoje.

Startavo kanapių perdirbimo gamykla

Kėdainių rajone beveik 9 mln. eurų investavo žinomas koncernas „ICOR“, LEZ teritorijoje pastatęs pirmąją šalyje tekstilės pramonėje naudojamo kanapių pluošto perdirbimo gamyklą.
Tai pirmosios šio koncerno investicijos į žemės ūkį, „ICOR“ taip pat įsigijo ir kontrolinį bendrovės „Agrosfera“ akcijų paketą. „Agrosferos“ funkcija – tapti kanapių pluošto gamyklos operatoriumi, sudaryti sutartis su ūkininkais ir gamyklą aprūpinti žaliava.

Projektuojama gyvūnų maisto gamykla

Išvystytu agrariniu sektoriumi bei maisto pramone garsėjantys Kėdainiai jau greitai turės dar vieną stambų darbdavį. Kėdainių LEZ teritorijoje iškils šunų bei kačių ėdalą gaminsianti Ukrainos bendrovės „Kormotech“ gamykla, į kurią ketinama investuoti 8 mln. eurų.

Pasaulinėje pašarų rinkoje dirbantys ukrainiečiai Kėdainiuose planuoja įkurti ir mokslinių tyrimų centrą ir, bendradarbiaujant su Lietuvos universitetų mokslininkais, kurti naujus produktus.

Įsikurs multimilijoninės korporacijos padalinys

Kėdainių LEZ valdymo bendrovei pavyko pritraukti rekordinio dydžio investicijas. Tarptautinei korporacijai „The Linde Group“ priklausanti pramoninių dujų gamybos lyderė, bendrovė „AGA“ 20 mln. eurų investuos į azoto bei deguonies gamyklą Kėdainiuose.

Pranešama, kad sprendimas dujų išgavimo įmonę statyti Kėdainiuose – strateginis bendrovės žingsnis, siekiant aktyviai plėsti veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione.

Korporacija „The Linde Group“, kuriai priklauso „AGA“, pasaulyje lyderiaujanti dujų gamybos ir inžinerinių sprendimų kompanija. Jai priklausančiose įmonėse dirba 63 tūkst. 500 darbuotojų, veikla vyksta daugiau nei 100 pasaulio valstybių. 2014 finansiniais metais korporacijos „The Linde Group“ pardavimai siekė 17,047 milijardo eurų.