Birželio 14-ąją sukako 25 metai, kai 1989-ųjų birželį, minint Gedulo ir Vilties dieną, Kauno gatvės kapinėse buvo pastatytas bei pašventintas Tremtinių kryžius, skirtas į Sibirą prievarta išvežtiems ir iš ten, deja, negrįžusiems kraštiečiams.

Tremtinių kryžius tapo prasminga susibūrimo vieta – ją lanko ir pagyvenusieji, ir jaunimas, ir pavieniai kraštiečiai, ir organizuotos grupės. Šeštadienį prie jo buvo pagerbtos 1941-ųjų birželio 14-osios aukos.

Tremtinių kryžius tapo prasminga susibūrimo vieta – ją lanko ir pagyvenusieji, ir jaunimas, ir pavieniai kraštiečiai, ir organizuotos grupės. Šeštadienį prie jo buvo pagerbtos 1941-ųjų birželio 14-osios aukos.

Puošnų kryžių su Kristaus atvaizdu ir dviem angelų skulptūromis iš šonų sukūrė mūsų kraštietis Vytautas Ulevičius. Tokiu likimo brolių įamžinimu rūpinosi Tremtinio klubas, Nepriklausomybės akto signataras šviesios atminties Povilas Aksomaitis ir rajono politikas Rimgaudas Rimošaitis.
Negrįžusiųjų iš tremties atminimo įamžinimui aukojo krašto žmonės – medikai, mokytojai, teisininkai, darbininkai, parėmė anuometės chemijos, biochemijos, elektros aparatūros gamyklos, ligoninė, kai kurie kolūkiai.
Aukas savarankiškai rinko ir Akademijos, Krakių, Šlapaberžės, kitų rajono gyvenviečių, miestelių bei kaimų gyventojai.
„Tremtiniai patyrė daug sunkiai įsivaizduojamų išbandymų, tad norėjome, kad šie žmonės niekada nebūtų pamiršti“, – sakė vienas paminklo pastatymo iniciatorių R. Rimošaitis.
Tremtinių kryžius tapo prasminga susibūrimo vieta – dabar ją lanko ir pagyvenusieji, ir jaunimas, ir pavieniai kraštiečiai, ir organizuotos grupės.
Prie Tremtinių kryžiaus minimos atmintinos dienos, aukojamos Šventos Mišios, skamba sugrįžusiųjų iš Sibiro giesmės, dalijamasi prisiminimais.
Buvusi tremtinė Kazytė Macijauskienė kasmet prie šio kryžiaus Dievo meldžia vieno – kad daugiau tokios skausmingos kančios nepasikartotų.
„Sunku net nusakyti, ką mūsų širdyse paliko tremtis. Į Sibirą buvome išvežta visa mūsų šeima. Ten praleidome vienuolika metų. Gerai, kad atsirado žmonių, kurie padėjo išgyventi.
Gerų žmonių pagalbos prisireikė ir grįžus į Lietuvą, kurioje ne kartą girdėjome įvairiausių įžeidinėjimų. Dabar džiaugiuosi laisve ir niekam nelinkiu patirti to, ką likimas kažkodėl skyrė mums“, – sakė dešimties metų į Sibiro platybes prievarta išgabenta K. Macijauskienė.
Masinius trėmimus iš Lietuvos sovietiniai okupantai pradėjo 1941 metų birželio 14-ąją 3 valandą nakties.
Per savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 30 tūkst. pačių pažangiausių žmonių. Jie buvo vežami krovininių traukinių vagonais.
Trėmimai nesiliovė ir po Antrojo pasaulinio karo. Iš viso nuo 1941 iki 1952 metų iš Lietuvos buvo ištremta maždaug 132 tūkst. žmonių, iš jų apie 28 tūkst. žuvo.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.