Užsitęsusios šiltos dienos ir pastaruoju metu atvėsę rudeniški orai – tikras išbandymas mūsų organizmui. Dažną ima kamuoti kosulys, sloga, ima perštėti gerklę. Vieni skubame gerti vaistus, kiti gydomės liaudies medicina, o susirgę rimčiau – kreipiamės į gydytojus. Neretai išgirstame, jog mūsų imuninė sistema nusilpo. Tačiau ne laikas ją stiprinti, kai sunegaluojame. Iš tiesų imunitetu turime rūpintis nuolat, bet kuriuo metų laiku. Kodėl imunitetas nusilpsta ir kaip jį stiprinti, pasakoja VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Pernaravos ambulatorijos bendrosios praktikos gydytoja Audronė Pacevičienė.

Kas yra imunitetas?
Tai speciali audinių ir organų ląstelių sistema, kuri saugo organizmo genetinį pastovumą, gina nuo infekcinių ligų sukėlėjų, piktybinių ląstelių ir įvairių kitokių organizmui svetimų medžiagų. Jei neturėtume imuninės sistemos, mūsų organizmas būtų bejėgis prieš bakterijas, virusus, grybelius ir įvairius nuodus (toksinus). Tokie ligų sukėlėjai į žmogaus kūną prasiskverbia pro kvėpavimo takus ar odą. Vieni jų sukeliami negalavimai esti labai nemalonūs, bet nepavojingi (pvz., sloga), o kitos jų sukeliamos ligos (pvz., tuberkuliozė) net pavojingos gyvybei.

Kodėl imunitetas nusilpsta? Kas jam kenkia?
Imuninis nepakankamumas pasireiškia tuo, kad organizme nevyksta tam tikros imuniteto reakcijos. Imuniteto deficitas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimtas dar vadinamas paveldimu ir gali būti perduodamas iš kartos į kartą, kaip ir kiti paveldimi požymiai. Įgytą imuninį nepakankamumą sukelia įvairūs veiksniai, kurie žalingai veikia imuninę sistemą. Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, nepakankama miego trukmė, didelis jautrumas, dažnai patiriama įtampa, dideli fizinio ir protinio darbo krūviai, netaisyklinga mityba, kai kurie medikamentai (hormoniniai preparatai, antibiotikai, narkozė) − tai veiksniai, kurie gali lemti organizmo imlumą užkrečiamosioms ligoms. Organizmui senstant, vystosi senatvinis imuniteto deficitas.

Kodėl vieni serga dažniau, kiti – rečiau?
Žmogus – gamtos kūdikis. Nuo seniausių laikų jis gyveno veikiamas įvairių gamtos veiksnių. Jį supo gyvūnija, kurios dalis virto žmogaus ir gyvulių parazitais ir kenkėjais. Ypatingą svarbą įgijo labai smulkūs, už dulkes mažesni gyvūnėliai, ligų sukėlėjai, vadinami mikrobais. Tai įvairūs virusai, bakterijos, pirmuonys, grybeliai. Jie prisitaikė parazituoti žmogaus organizme, jame daugintis, sukelti ligas, o paskui plisti į aplinką ir vėl užkrėsti sveikus žmones. Ligonis tampa infekcijos šaltiniu ir, jeigu tik arti jo yra imlių žmonių, infekcija plinta ir gali prasidėti epidemija.
Prie rizikos grupių žmonių, kurie greičiau užsikrečia ir dažniau serga užkrečiamosiomis ligomis, priskiriami bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis), taip pat esantieji tam tikros būklės, apsunkinančios kvėpavimą, pvz., turintieji didelį nutukimo laipsnį, nėščios moterys, maži vaikai (ypač iki 2 metų amžiaus).

Kiek imunitetui turi reikšmės psichologiniai dalykai, atmosfera šeimoje?
Gera bendra sveikatos būklė, geras miegas, fizinis aktyvumas, psichinė sveikata, įtampos valdymas – visa tai padeda būti atsparesniems. Nuolatinė įtampa veikia atvirkščiai. Nuo įtampos kenčiančių žmonių organizme sumažėja antikūnų gamyba ir limfocitų aktyvumas. Baimė pati savaime nėra vertybė, ji dar ir silpnina imunitetą, mažina baltųjų kraujo kūnelių aktyvumą. Tyrimais išaiškinta, kad po traumuojančio įvykio užgniaužtos emocijos neišvengiamai lemia imuniteto silpnėjimą.

Ką daryti, jei imunitetas susilpnėjęs?
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atveju rekomenduojamos profilaktikos ir kontrolės priemonės: sergančiųjų izoliacija, profilaktika antivirusiniais vaistais, kontakto su sergančiais žmonėmis vengimas. Susirgus reikia neiti į viešumą, vengti žmonių masinių susibūrimo vietų. Kosint, čiaudint reikia prisidengti burną, nosį vienkartine servetėle ir panaudotą ją išmesti į uždarą šiukšlių dėžę, nusiplauti rankas. Svarbu dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas su muilu ir vandeniu (tai turėtų trukti ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių). Patariama vengti liesti rankomis akis, nosį ar burną, tai, kas užteršta mikrobais, nes virusai dažnai plinta per šias vietas.

Kokie požymiai rodo, kad imuninė sistema nusilpusi?
Kai žmogus dažnai serga vadinamosiomis peršalimo ligomis, įvairių organų lėtinėmis ligomis, jos užsitęsia, išsivysto ligų komplikacijos; kai sergant ūmiomis infekcijomis nekyla temperatūra (keldamas temperatūrą organizmas kovoja su infekcija), o kartais sumažėja; kai kraujyje sumažėja tam tikrų ląstelių (leukocitų, limfocitų) – tai rodo, jog yra nusilpusi imuninė sistema. Žmogų vargina bendras silpnumas, jis greičiau pavargsta.

Kokie yra paprasti būdai stiprinti imunitetą?
Kad vaikas augtų užsigrūdinęs, sveikas ir gerai vystytųsi, būtinas grynas oras. Reikia išmokyti taisyklingai kvėpuoti pro nosį. Vaikus svarbu grūdinti nuo ankstyvo amžiaus. Grūdinama natūraliai: saule, oru, vandeniu, derinant tai su mankšta. Svarbu, kad stiprūs dirgikliai, pvz., šaltas vanduo, žema temperatūra ar saulė, veiktų ne per ilgai. Labai svarbu, kad maistas būtų vitaminingas, jame ypač būtų gausu vitamino C. Nuolat vėdinti kambarius; patalpas valyti drėgnuoju būdu. Šaltuoju metų laiku saugotis peršalimo, dėvėti šiltus drabužius, mūvėti vilnones kojines; vengti organizmą silpninančių žalingų įpročių (nerūkyti, negerti alkoholio).
Imunitetą stiprina ežiuolės preparatai. Ežiuolė padeda organizmui kovoti su įvairiais virusais ir bakterijomis; profilaktiškai rekomenduojama ežiuolės preparatų gerti 2–3 kursus per metus. Bičių duonelėje yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti ir organizmo augimui. Bičių duonelė vartojama po 10 kruopelių (nevalgius). Profilaktinis kursas – 10 dienų, iš viso per metus rekomenduojami 3 tokie kursai. Ženšenis padeda organizmui įveikti įtampą, padidina imuninių ląstelių kiekį kraujyje ir saugo nuo gripo bei peršalimo. Pavartojus visą kursą ženšenio papildų, imunitetas stiprėja. Kai organizmą užvaldo liga, ypač infekcinė, vitamino C poreikis gerokai išauga.
Apie priemones imunitetui stiprinti būtina pasikalbėti su savo šeimos gydytoju.
Nepamirškite – stiprus imunitetas ne tik saugo nuo ligų, bet ir pailgina gyvenimą!
Būkite sveiki!

Parengė Asta Raicevičienė
VšĮ Kėdainių PSPC atstovė
viešiesiems ryšiams

One Response

  1. tekstiliniai gaminiai

    Imunitetą būtina stiprinti ir vasarą, kuomet gausu natūralių vitaminų uogose, vaisiuose, daržovėse. O prasidėjus rizikingam laikotarpiui, nepamiršti saugoti save – laikytis higienos reikalavimų, šiltai apsirengti, dėvėti kepures, pirštines, šalikus ir šiltą, tačiau „kvėpuojančią“ avalynę. Didžiausia rizika susirgti peršalimu yra sušilti ir tuomet būti vėjuotoje vietoje.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.