Dotnuvos seniūnijoje ūkininkaujantį Petrą Vaitelį jo kolegos pažįsta kaip darbštų, atvirą, drąsų, žodžio kišenėje neieškantį avantiūristą. Tad nelabai ką nustebino P. Vaitelio pareiškimas, jog jis drauge su sūnumi Evaldu neria į lazerių pramonę.

(Iš kairės) Evaldas ir Petras Vaiteliai kolegoms atvėrė cecho duris ir parodė, kokias detales gali pagaminti.

(Iš kairės) Evaldas ir Petras Vaiteliai kolegoms atvėrė cecho duris ir parodė, kokias detales gali pagaminti.

Vaiteliai, prieš trejus metus Akademijoje nusipirkę apleistą pastatą, įkūrė ten dirbtuves, nusipirko naujas japoniškas stakles ir gamina įvairias detales.

Detalės lazeriams gimsta Akademijoje
„Vertikalaus frezavimo centrą nupirkome gavę paramos pagal programą, kai apsisprendžiama pereiti prie ne žemės ūkio veiklos. Tekinimo centrą nusipirkome už savas lėšas. Jau dveji metai kaip mūsų dirbtuvėse darbai nenutrūksta. Daug detalių darome lazerių pramonei. Kadangi bendradarbiaujame su įmone „Minties kvantas“, tai vykdome jų užsakymus. Dažniausiai tenka gaminti lazerių maitinimo, aušinimo blokų dėžes“, – sakė jaunasis Vaitelis.

Spyris – pačių patirtis
P. Vaitelis labai paprastai paaiškino, kodėl parėmė sūnaus idėją netoli namų kurti šiuolaikiškas dirbtuves. „Daugelis ūkininkų turi nusipirkę naudotos senos technikos. Jos detalės dėvisi ir lūžta. Pirkti naujas originalias labai brangiai kainuoja, o neretai nutinka taip, kad kai kurių įrenginių gamintojų jau nelikę, tad gauti reikiamos detalės kaip ir nelieka galimybių. Kai mums reikėjo remontuoti vieną padargą, kurio gamintojas jau buvo bankrutavęs, tai mes ilgai ir nuobodžiai, o galų gale ir tuščiai ieškojome detalių. Tada sūnus prasitarė, jog pats galėtų jas pagaminti, tik neturi įrangos. Kurį laiką padiskutavome, pasitarėme ir nutarėme kurti dirbtuves. Šiandien galime ir stambius užsakymus pildyti ir atskiras detales gaminti“, – sakė P. Vaitelis.

Kai kurias detales dar turi padailinti ir darbininkų rankos.

Kai kurias detales dar turi padailinti ir darbininkų rankos.

Sūnus padeda tėčiui, tėtis – sūnui
Tėvo ir sūnaus tandemas neslepia, jog buvo laikas, kai diplomuotas Vilniuje gyvenantis inžinierius sėsdavo už traktoriaus ar kombaino vairo ir padėdavo atlikti būtinus žemės ūkio darbus. Dabar viskas vyksta atvirkščiai – patyrusiam ūkininkui tėčiui neretai tenka stoti prie staklių, kurios pagal sūnaus užprogramuotas programas gamina įvairias detales. „Mūsų ceche dirba trys nuolatiniai darbininkai, kai atsiranda stambesnių užsakymų, pagalbon atskuba tėčio ūkio darbuotojai, neatsisako padėti ir pats tėtis“, – sakė Evaldas Vaitelis. Pasak jo, konkurencija tokioje veikloje Lietuvoje pastebima, tačiau išsikovojus vardą, užsakymų netrūksta. „Pirmaisiais veiklos metais tėčio ūkis kiek paremdavo mano cechą, dabar jau išgyvename patys ir lėšų pragyvenimui užsidirbame patys. Manau, jog ateityje net šiokį tokį pelną galėsime skaičiuoti“, – optimizmo nestokoja patyręs inžinierius, dar neseniai plūgais raikęs žemę.
Detalių gaminimo verslą pradėję Vaiteliai praėjusią savaitę savo cecho duris atvėrė visiems Kėdainių krašto ūkininkams. „Norime kolegoms parodyti, kuo, be žemės dirbimo, užsiimame ir kaip jiems galime padėti, jei kartais prisireiktų ieškoti kokių padargų ar kombainų detalių“, – sakė P. Vaitelis.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Nesvarbu

    Tikri šaunuoliai! Štai Jums kūrybingo darbo pavyzdys – ūkininkai ir lazeriai. Pritrenkiantis derinys!

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.