Kasmet Kėdainių rajone išduodama apie 200 leidimų kirsti miškus. Iškirsta mediena iš miškų vežama kone ištisus metus. Gerai, jei gamtinės sąlygos geros, tačiau neretai pasitaiko tokių atvejų, kad mediena vežama smarkiai palijus. Po tokių važiavimų sunkiasvore technika ne tik miško, bet ir atokesnių vietovių keliai būna smarkiai sugadinti. 

Miško keliukų būklei neabejingi (iš dešinės) urėdas Juozas Girinas, Šėtos seniūnas Petras Pupkus, Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Algimantas Pranevičius ir aplinkosaugininkas Alfonsas Čeida.

Miško keliukų būklei neabejingi (iš dešinės) urėdas Juozas Girinas, Šėtos seniūnas Petras Pupkus, Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Algimantas Pranevičius ir aplinkosaugininkas Alfonsas Čeida.

Kėdainių rajono seniūnijų seniūnai ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas bandydami rasti išeičių, kaip apsaugoti keliukus, o jei jau nutinka taip, kad jie sugadinti – rasti kaltuosius.
Pasak Surviliškio seniūnės Vandos Petrauskienės, didžiausia bėda būna pavasarį: „Šį pavasarį turėjome nemalonų incidentą, kai netoli Kalnaberžės buvo vežama mediena. Jos vežėjai kelią taip sugadino, kad ūkininkai negalėjo pasiekti savo laukų ir vėlavo pradėti sėją. Bendromis pastangomis kelią sutvarkėme, tačiau taip neturi būti. Nors keliai ir seniūnijos rūpestis, tačiau kaltieji dėl jų sugadinimo turi prisiimti atsakomybę.“
Kolegei pritarė ir kitų seniūnijų šeimininkai. Seniūnai vienbalsiai tvirtino, kad problemų dėl Kėdainių miškų urėdijos kaip ir nėra, tačiau nesutarimai kyla dėl privačių miškų savininkų veiklos. „Urėdijos miškininkai elgiasi gana atsakingai. Jei jau kitos išeities nėra ir vežant medieną kelias apgadinamas, tai jie be jokių ginčų ir išsisukinėjimų jį sutvarko. Bėda dėl privatininkų elgesio. Neretai medieną iš miškų veža ne patys jų savininkai, bet kiti asmenys. Aplinkosaugininko Alfonso Čeidos teigimu, miškininkai privalo atsakyti už tai, ką pridaro. Jo teigimu, apmaudu, kad pastaruoju metu beveik nebekreipiama dėmesio į gamtines sąlygas, kurios ne visada palankios dideliems kroviniams: „Seniau medieną iš miško buvo galima vežti tik gerai įšalus žemei. Dabar į tai tik numojama ranka ir mediena vežama ištisus metus.“
Dėl netinkamo miškininkų elgesio kenčia ne tik seniūnai, besirūpinantys kelių būkle, bet ir ūkininkai. Pasitaiko atvejų, kad medieną vežantys jos savininkai net neatsiklausę ūkininkų nupjautą mišką sukrauna palaukėse. Taip išvažinėjami laukai, kartais sugadinama ir melioracijos sistema. Kėdainių miškų urėdijos urėdas Juozas Girinas sakė, kad jų įstaiga niekada nesikrato atsakomybės už miškų kelius. „Vien šįmet kelių tvarkymui skyrėme gerokai per milijoną litų. Tvarkome tik mažuosius keliukus, taip pat turime didesnių projektų – Skaistgirių girininkijoje atnaujiname Ramučių trasos kelią. Nereikia pamiršti, kad ne tik miškininkai gadina kelius. Ypač rudenį pasitaiko atvejų, kai keliai nukenčia ir nuo ūkininkų, vežančių didelius kiekius cukrinių runkelių. Pritariu tam, kad keliai – bendras rūpestis ir jais turime rūpintis visi“, – sakė urėdas.
Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto Algimanto Pranevičiaus buvo prašoma išdavus leidimus kirsti mišką apie tai informuoti seniūnus, tačiau pareigūnas atsakė, jog šitaip pažeistų įstatymus: „Jei įstatymais bus numatyta, kad aš turiu suteikti informaciją apie būsimus kirtimus seniūnams, aš tai ir padarysiu. Kol kas tokių įgaliojimų neturiu.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.