Paskutinę vasario dieną keliose Kėdainių rajono vietose bei pačiame miesto centre vyko dokumentinio filmo kūrimo darbai. Mūsų rajonas filmavimui pasirinktas tikslingai, mat filmuojamame dokumentiniame filme atsispindės prieš 100 metų vykę įvykiai – 1919 metais Kėdainių apylinkėse vykęs mūšis su bolševikais. Jo metu žuvo pirmasis Lietuvos savanoris Povilas Lukšys.

Filmavimo darbams prie Šėtos buvo pasitelkti Lietuvos kariuomenės kariai. Vėliau veiksmas persikėlė prie Koliupės, Taučiūnų bei Kėdainių miesto.

LRT televizijos užsakymu, VšĮ „Pilietinė medija“ kuria dokumentinį filmą Nepriklausomybės kovų 100-mečiui „1919-ųjų karas su bolševikais. Atsilaikymas. Persilaužimas. Pergalė“. Viena filmo dalis skirta Kėdainių kautynėms. Planuojama, kad dokumentinio filmo premjera įvyks šių metų rudenį.

Pasitelkė šiuolaikinę kariuomenę 

Tiesa, lygiai prieš 100 metų vykusias kautynes dėl jaunos Lietuvos nepriklausomybės, inscenizuoja šių dienų Lietuvos kariai – Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, kurio istorija taip pat glaudžiai susijusi su filme pasakojama nepriklausomybės kovų istorija. „Tokia ir buvo pagrindinė filmo idėja – šiuolaikinėmis priemonėmis atkurti 1919 metų pirmas Lietuvos kariuomenės kautynes Kėdainių ir Šėtos apylinkėse su bolševikais.

Tam buvo pasitelkta ir Lietuvos kariuomenė, ir kūrybininkai, ir istorikai. Sutelkus bendras jėgas, prieš šimtą metų vykusius įvykius stengiamasi atkurti autentiškose vietose“, – kalbėjo filmavimo kūrybinės komandos narys, Vilniaus universiteto istorikas, daktaras Kęstutis Kilinskas. Anot istoriko, vykusių kautynių vietos yra puikiai žinomos, nes plačiai aprašytos to meto šaltiniuose.

Juostos filmavimas kūrybinei grupei yra tarsi savotiškas eksperimentas norint pamatyti, kaip mūsų laikų moderni kariuomenė gali pakartoti ano meto kariuomenės mūšius, laimėjimus. Kelios dešimtys husarų bataliono karių filmavimo metu naudojo savo turimą ginkluotę, karinį transportą.

Savanoriai – tiesiog ginkluoti ūkininkai

Pasak K. Kilinsko, šiais metais Lietuva mini 1919 metais vykusių Nepriklausomybės kovų šimtmetį, tad ši sukaktis – puiki proga atkreipti dėmesį į kovas, kurių metu paprasti Lietuvos ūkininkai, tapę kariuomenės savanoriais, sugebėjo pasipriešinti žymiai labiau koordinuotoms bolševikų, lenkų, vokiečių kariuomenėms.

„Šiais metais minimas mūšio šimtmetis verčia tautiečius atsigręžti į savo istoriją, o susidomėjimas prieš šimtą metų vykusiomis kautynėmis yra, mano nuomone, labai natūralus dalykas. Praeitais metais labiau dominavo valstybės atkūrimo renginiai, na, o šiais metais dėmesį labiau kausto 1919 metų kautynės“, – kalbėjo istorikas.

Jo teigimu, lietuvių gretose kovojo savanoriai, susijungę į būrius, ne visi turintys karinės patirties… Tačiau juos visus vienijo troškimas apginti gimtosios šalies nepriklausomybę nuo įsibrovėlių. Pasak pašnekovo, savanoriai pirmiausiai buvo kaimo visuomenė, paprasti ūkininkai, vieną dieną gavę į rankas ginklus ir vos ne karo manevrų metu išmokę kariauti. Tiesa, būta ir ragavusių kario duonos – daugelį žmonių palietė Pirmasis pasaulinis karas, todėl dalis savanorių karinės patirties buvo gavę.

Stiprus moralinis savanorių pagrindas

Filmavimuose dalyvavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai. Šio karinio vieneto istorija taip pat glaudžiai susijusi su filme pasakojama nepriklausomybės kovų istorija.

„Vienos sėkmės formulės nebuvo, – paklaustas, kaip prieš šimtą metų kaimo vyrai sugebėjo sėkmingai pasipriešinti svetimų šalių kariuomenėms ir apginti ką tik paskelbtos Lietuvos nepriklausomybę, atsakė istorikas. – Pirmiausiai kare labai svarbus moralinis faktorius, panašu, kad Lietuvos savanoriai jo nestokojo. Taip pat 1919 metų kautynėse ties Kėdainiais labai svarbų vaidmenį vaidino Vokietijos kariuomenė, kuri talkininkavo puolant priešus. Vokiečiai turėjo ir artilerijos, aviacijos, vykdė taktinius manevrus, turėjo sukaupę nemažos karinės patirties bei žinių. Visa tai – vokiečių žinios bei ginklai ir lietuvių stiprus moralinis nusiteikimas – ir lėmė, kad buvo pasiektos pergalės mūšių lauke.“

Valandos laiko filmas

Pasak dokumentinio filmo režisieriaus Andriaus Lygnugario, nufilmuoti kautynių vaizdai bus įterpti tarp istorikų pasakojimų. „LRT televizija rodo puikią iniciatyvą ir daro gerus darbus. Tų įvykių viešinimo tikrai nebus per daug, jis yra laiku ir vietoje“, – pasakojo režisierius. Kartu jis pridūrė, kad dokumentiniame filme nuspręsta rodyti būtent šiuolaikinę, mūsų laikų kariuomenę, taip parodant, kaip ji atrodo atrodo šiomis dienomis. „Norime parodyti praeities įvykius per dabarties prizmę – tai unikalus ir įdomus dalykas“, – sakė režisierius.

Šis filmas turės dvi po valandą truksiančias dalis. Viena dalis susijusi su Kėdainių kautynėmis, kita dalis bus filmuojama prie Zarasų, kur irgi įvyko didelis mūšis.

Filmavimas truko visą dieną

Kūrybinė filmavimo grupė Kėdainių rajone lankėsi ir dirbo visą dieną – nuo ryto buvo dirbta Šėtoje, vėliau – ties Koliupės kaimu, per pietus mieste prie Šviesiosios gimnazijos, o galiausiai vakare − Taučiūnų kaime.

Šėtoje filmuota, kaip lietuviai savanoriai, puldami trimis kryptimis, išvadavo Šėtą, paimdami daug karinės amunicijos bei kaip vyko miestelio „valymas“.

Ties Koliupės kaimu filmuotos scenos, kaip lietuviai savanoriai sustabdė bolševikus. Prie Šviesiosios gimnazijos inscenizuotas patruliavimas mieste, komendanto valanda. Taučiūnų kaime buvo vaizduojama, kaip vykdydamas žvalgybą žuvo Povilas Lukšys.

Vėliau bus filmuojama, kaip istorikai bei karininkai, stovėdami prie didelio mūšio maketo, analizuoja mūšio eigą, pasakoja apie vykdytus karinius veiksmus, kuriuos savo srities profesionalai papasakos aiškiai ir įdomiai.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.