Karas be taisyklių, arba kaip atpažinti informacinį karą

Kaip atpažinti mums nedraugiškų šalių propagandą? Kaip ji pasireiškia? Kaip su melagiena (netikromis naujienos – vadinamosiomis „fake news“) kovoti? Kaip į šį informacinį karą esame įtraukti kiekvienas mūsų?

Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė, kuri susirinkusiems policijos pareigūnams, ugniagesiams bei visiems besidomintiems šia tema skaitė paskaitą „Informacinis karas ir propaganda prieš Lietuvą“.

Karas vyksta jau ne vienerius metus

Propaganda, informacinis karas, „fake news“ – šias sąvokas viešojoje erdvėje girdime labai dažnai. Tačiau ar susimąstome, kad gana dažnai pakliūname į šio karo fronto linijas? Dezinformacija formuoja mūsų požiūrį į savo valstybę, jos istoriją, NATO, Europos Sąjungą. Ir tas požiūris gali būti palankus nedraugiškai mūsų atžvilgiu nusiteikusiai Rusijai.

„Informacinis karas tikrai vyksta, propaganda prieš mūsų valstybę yra skleidžiama jau ne pirmus metus. O nuo karo Ukrainoje pradžios – ypač intensyviai. Tad Lietuvos kariuomenės tikslas – informuoti visuomenę apie tas grėsmes, išmokyti, kaip atpažinti dezinformaciją, propagandą, kokiais kanalais, būdais, kanalais ji iki mūsų ateina bei stiprinti visuomenės imunitetą šioms grėsmėms“, – kalbėjo A. Ūsienė, pastaruosius aštuonerius metus dirbanti propagandos atpažinimo, jos viešinimo ir pilietinio pasipriešinimo srityje.

Paslėptas negatyvus turinys

Anot pašnekovės, norint pastebėti dezinformaciją, reikia domėtis savo gyvenimo aktualijomis, informacine aplinka.

„Žiūrėdami televiziją, klausydami radijo ar naršydami internete susiduriame su įvairia informacija, taip pat ir dezinformacija. Norėdamas ją atpažinti, žmogus turi turėti kritinį mąstymą – tikrinti informacijos šaltinius, informacijos kanalus, stebėti, iš kur tos žinios ateina. Pavyzdžiui, būna, kad internete dezinformaciją platina kažkokie nežinomi portalai, todėl svarbu pasitikrinti, ar tokia pati informacija yra ir kituose informacijos šaltiniuose, ar praneša apie tai kiti kanalai, kitos internetinės svetainės“, – sakė pašnekovė.

Žinoma, būna ir kitokių „fake news“, kurias atpažinti yra sudėtingiau – pavyzdžiui, kuomet tikri faktai yra suplakami su melagystėmis. Žmonės turi turėti galvoje, kad šiais laikais informacija nėra tik paprastos žinios, kuomet yra informuojama apie įvairius dalykus. Labai dažnai už tokių, iš pirmo žvilgsnio „nekaltų“ žinučių slepiasi tam tikras negatyvus turinys, kuriuo siekiama apjuodyti savą šalį, jos vadovus, tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuva bei sukelti nostalgiją praėjusiems laikams.

Menkinama pati valstybė

Pastaruoju metu dažnas iš mūsų naudojasi socialiniais tinklais, kurie yra viena geriausių dezinformacijos platinimo platformų. Čia galima kurti įvairias grupes, skleidžiančias propagandą, kurti netikrus profilius, iš jų rašyti komentarus. Tad labai svarbu neužkibti ant ten mėtomų „fake news“ kabliukų. „Vienas geriausių požymių, kad socialiniame tinkle esantis puslapis yra propagandinis, yra tai, kad tokiame puslapyje yra labai daug negatyvios informacijos apie mūsų šalį. Ir ne tiek yra kritikuojama valdžia ar jos sprendimai, kiek menkinama pati valstybė. Dažnai sakoma: „Pati Lietuva yra nevykusi valstybė“, „Čia yra viskas blogai“, „Kad žmonės tik ir emigruoja iš Lietuvos“. Menkinama yra ir mūsų istorija, žymūs asmenys, buvę valdovai ar vadovai“, – pasakojo A. Ūsienė.
Propaganda yra pastebima ir žiniasklaidos priemonėse (spaudoje, televizijoje, radijuje), tačiau ten jos srautai yra žymiai mažesni, nes šios turi didesnę atsakomybę, yra apribotos įstatymų.

Troliai, elfai ir kiti gyvūnai

Socialiniuose tinkluose aktyviai veikia ir vadinamieji „troliai“ (propagandistai), kurie siekia įvelti socialinių tinklų naudotojus į konfliktus, juos provokuoja, kelia nepasitenkinimo nuotaikas, normaliai diskutuojančius asmenis įžeidinėja, menkina. „Tai yra elementarus „trolinimas“. O vaistai – tiesiog nesileisti į tokius komentarus, nesiginčyti su „troliais“, nekelti dar didesnio erzelio visuomenėje bei taip nelaužyti mūsų vienybės“, – teigė kariuomenės atstovė.

Melagingų naujienų išviešinimo procese dirba daug ne tik specialiai apmokytų specialistų, bet ir pavienių asmenų. „Visuomenėje yra labai daug supratingų piliečių, vadinamųjų „elfų“, kurie skiria savo laiką ir dėmesį specialiai ieškodami „fake news“. Jie taip pat kuria specialius puslapius socialiniuose tinkluose, kuriuose viešina dezinformacijos pavyzdžius“, – kalbėjo kariuomenės atstovė. Tokių puslapių yra sukurta nemažai: „Vakcina nuo vatnikų“, „Rusijos informacinis karas“, „Raudonojo meškiuko pėdsakais“, „Propagandos detektyvai“. Visus juos galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“.

Lietuviai – vieni supratingiausių

„Ieškoti melagingų naujienų yra mūsų specialistų kasdienis darbas. Nors dezinformacija yra sunkiai pastebima, tačiau džiugina faktas, kad apklausus tautiečius paaiškėjo, kad didelė dalis visuomenės supranta, jog prieš Lietuvą yra skleidžiama dezinformacija. Šis suvokimo rodiklis yra bene pats geriausias tarp visų NATO, Europos Sąjungos šalių“, – teigė A. Ūsienė ir pridūrė, kad mažinti mūsų šaliai siunčiamos dezinformacijos kiekį galime ir mes patys.

„Labai dažnai puslapiai, kurie skleidžia dezinformaciją apie Lietuvą, „Facebook“ socialiniame tinkle yra užmaskuoti – pavyzdžiui, tai gali būti įvairios humoro, anekdotų grupės. Ir tarp visų juokingų įrašų, yra įdedama ir valstybę menkinančios informacijos. Labai rekomenduočiau skaitant įvairius propagandinius kanalus (pavyzdžiui, „Sputnik.lt“, „Baltnews.lt“), esančius „Facebook“ socialiniame tinkle, nespausti mygtuko „pamėgti“, nerašyti komentarų. Nes kiekvienas sureagavimas į tekstą duoda dar didesnį matomumą ir sklaidą bendrame „Facebook“ naujienų sraute“, – pasakojo Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento specialistė.