Prikelti Kalnaberžės dvarą bus siekiama Europos Sąjungos (ES) lėšomis, o vien norint rekonstruoti pagrindinį dvaro ansamblio pastatą reikėtų 1,5–2 mln. eurų, sakė veiklą dvare vystyti planuojančio labdaros ir paramos fondo „In Corpore LT“ vadovas Egidijus Jonevičius.

Garbingą praeitį menantis, Kalnaberžės dvaras, ilgus metus stovėjęs apleistas, netrukus gali sulaukti tvarkdarių rankų.

Garbingą praeitį menantis, Kalnaberžės dvaras, ilgus metus stovėjęs apleistas, netrukus gali sulaukti tvarkdarių rankų.

„Vienas iš būdų gauti lėšų dvaro atstatymui yra apeliuoti į Europos Sąjungos programas, kitas – ieškoti mecenatų, norinčių savanoriškų darbų pagrindu atlikti veiklas, kurios padėtų sumažinti dvaro atstatymo ir restauravimo išlaidas. Planai yra pirminiame etape apeliuoti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, vėlgi skleisti žinią, informaciją, siekiant pritraukti mecenatų lėšas“, – sakė fondo vadovas.
Sausio 20-ąją vykusiame posėdyje Vyriausybė nusprendė Turto bankui perduoti apleistą Kėdainių rajone esantį Kalnaberžės dvarą, kuris vėliau bus patikėtas naudoti labdaros ir paramos fondui „In Corpore LT“, planuojančiam dvare užsiimti karių ir pareigūnų psichologine bei socialine reabilitacija, taip pat vykdyti patriotinio ir pilietinio ugdymo programas jaunimui. Dvaras prieš pusmetį įsteigtam fondui būtų patikėtas naudoti dešimčiai metų.
Pasak E. Jonevičiaus, statybos ir restauracijos darbų kainą išaugins ir tai, kad dvaro ansamblis yra kultūros paveldo objektas. „Tas statinių kompleksas, ansamblis yra ypač apverktinos būklės. Norint, kad pagrindiniame dvaro pastate būtų galima pradėti vykdyti veiklas, labai preliminariais apskaičiavimais, reikėtų 1,5–2 mln. eurų. Tai nėra eilinis statinys, o kultūros paveldo objektas, ir tai apsunkina patį darbą bei projektavimą, tuo labiau, kad mūsų koncepcija atstatant šitą kompleksą – išlaikyti kiek galima daugiau autentikos, kad nenukentėtų pats ansamblis, turintis istorinę reikšmę, susijęs su įtakingomis ir valstybei didelę įtaką padariusiomis šeimomis“, – kalbėjo fondo vadovas.
Jis sakė nenorintis prognozuoti, kada pavyktų planuojamiems projektams atverti dvaro pastato duris: „Viskas priklausys nuo sėkmės ir finansavimo, tik užsitikrinus finansavimą būtų galima įvardinti konkrečius terminus, šiandien man būtų labai sudėtinga atsakyti, bet turime labai didelę viltį, kad tai įvyks kiek įmanoma greičiau.“
Pasak jo, fondas savo veiklą orientuoja į dvi grupes: viena jų yra į atsargą išėję ar išeiti planuojantys statutiniai pareigūnai – parengti programas jų profesiniam persiorientavimui, psichosocialinei reabilitacijai, kita būtų – jaunimo grupės, kurias reikia papildomai motyvuoti, skiepyti pilietiškumą ir patriotizmą, sveiką gyvenimo būdą. Taip pat fondas imtųsi Lietuvos karybos istorijos sklaidos, nes ši sritis, pasak E. Jonevičiaus, šiuo metu yra šiek tiek apleista.
Pasak E. Jonevičiaus, iniciatyva atgaivinti apleistą Kalnaberžės dvarą yra kilusi jau anksčiau, vėliau apsispręsta šiam tikslui steigti labdaros ir paramos fondą, tai padaryta prieš pusmetį. Fondo steigėjai yra du fiziniai asmenys, E. Jonevičius ir jo kolega, Lietuvos šaulių sąjungos narys, profesionalus reabilitologas Albertas Lučunas.
Ankstesnis dvaro savininkas buvo koncerno „Vikonda“ įmonė „Lukta“, tačiau dvaras ilgą laiką buvo neprižiūrimas ir paveldosaugininkų iniciatyva teismas jį nacionalizavo.
Anksčiau šis dvaras yra priklausęs didikams Radviloms, Čapskiams, caro Nikolajaus II premjerui Piotrui Stolypinui.

Panašios naujienos