Teisingumo ministerijaKlausimas:

Mano močiutė nori surašyti testamentą, tačiau pakviestas notaras pasakė, jog negali jo patvirtinti, nes močiutė neveiksni. Kaip notaras gali nustatyti žmogaus veiksnumą?

Atsako Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Černiauskaitė.

Notariato įstatymo 48 straipsnyje yra nustatyta, kad notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) reikalavimus.

CK 5.15 straipsnyje įstatymo leidėjas įsakmiai nurodo, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Notariato įstatymas įpareigoja notarą tvirtinant sandorius patikrinti valstybės registrų centrinių duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.

Tvirtinant testamentą notaras privalo patikrinti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Minėtame registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga, yra registruojami asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba kurių civilinis veiksnumas apribotas, nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų, šių asmenų globėjai ir rūpintojai, bei tvarkomi dėl jų teismo priimtų sprendimų duomenys apie veiksnumo ar veiksnumo apribojimo nustatymą ir panaikinimą.

Taigi notaras turi galimybę patikrinti, ar asmuo, sudarantis testamentą, nėra įtrauktas į šį registrą. Teisingumo ministerijos nuomone, tais atvejais, kai asmuo nesugeba aiškiai išreikšti savo valios, negali suprasti atliekamo notarinio veiksmo prasmės bei pasekmių, nesugeba susivokti aplinkoje notarai taip pat privalėtų atsisakyti tvirtinti tokio asmens testamentą (nežiūrint į tai, kad jis ir nėra įtrauktas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą).

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 41 straipsnyje įtvirtinta, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsniu, skundas dėl notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal šio kodekso 511 straipsnio 3 dalį, skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Šiame atsakyme pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ar konkrečiu atveju priimtas sprendimas

Leave a Reply

Your email address will not be published.