Kaip išvengti peršalimo ligų?

0

Pasak gydytojos Jūratės Judic­kienės, pastarosiomis savaitėmis poliklinikoje pastebimas padaugėjimas pacientų, sergančių peršalimo ligomis. Susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ypač padaugėja šaltuoju ir drėgnuoju metų laiku. Tad kaip išlikti sveikam ir kada sunerimti susirgus?

Gydytoja J. Judickienė perspėja: „Atsiradus pirmiesiems peršalimo simptomams nereikėtų pradėti gydytis antibiotikais.“

Gydytoja J. Judickienė perspėja: „Atsiradus pirmiesiems peršalimo simptomams nereikėtų pradėti gydytis antibiotikais.“

Gydytoja primena, kad ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis dažniausiai užsikrečiama oro – lašeliniu būdu. Sergančiajam kosint ar čiaudint ligos sukėlėjai pasklinda aplinkoje ir, kartu su įkvepiamu oru patekę į greta esančio žmogaus kvėpavimo takus, sukelia negalavimus. Užsikrėsti galima ir liečiant daiktus, kuriuos prieš tai lietė sergantis asmuo. Siekiant užkirsti kelią rudenį ypač suaktyvėjusioms ligoms svarbu stiprinti imunitetą. Gydytoja rekomenduoja kuo daugiau laiko leisti gryname ore, laikytis darbo ir poilsio režimo, nepamiršti fizinio aktyvumo bei sveikai maitintis. Svarbu vėdinti patalpas ir laikytis higienos: dažnai ir kruopščiai plauti rankas.

Kuo peršalimo ligos skiriasi nuo gripo?
Užsikrėtus peršalimo ligomis simptomai pasireiškia po dienos ar dviejų. Pradeda skaudėti galvą, perštėti gerklę, vargina nosies užgulimas, kosulys, pakilusi temperatūra. Pasak J. Judickienės, tokie negalavimai dažniausiai nėra sunkūs ir trunka maždaug savaitę. Tačiau niekaip negerėjant savijautai ir pajutus pasunkėjusį kosulį, užsitęsusį galvos skausmą, aukštesnę temperatūrą būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Gydytoja perspėja: „Atsiradus pirmiesiems peršalimo simptomams nereikėtų pradėti gydytis antibiotikais.” Jų vartojimas neduos jokios naudos, mat peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, o jų antibiotikai neveikia. „Poilsis, miegas, šiltos įvairių vaistažolių arbatos – tokia turėtų būti gydymo pradžia”, –teigia gydytoja. Temperatūrai mažinti galima vartoti paracetamolį, o skaudančiai gerklei padės skalavimai bei pastilės.
Net ir sloga nėra tokia nekalta liga kaip atrodo. Rekomenduojama keletą kartų per dieną nosį plauti jūros vandeniu, o esant stipresnei slogai galima vartoti lašus, tiesa, prieš tai reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Negydoma sloga gali užsitęsti, komplikuotis ir nutiesti kelią kur kas sunkesnėms ligoms – sinusitui ar ausų uždegimui.
Negydomos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos gali komplikuotis. „Prie peršalimo ligos sukėlėjo viruso gali „prisijungti” bakterija, sukelianti sunkesnius sveikatos sutrikimus: sinusitą, bronchitą, pneumoniją”. Tuomet jau gali tekti naudoti antibiotikus, o pacientų darbingumas sutrikti ilgesniam laikotarpiui. Gydytoja primena, kad peršalimo ligos pavojingesnės naujagimiams, pagyvenusiems asmenims, žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ligomis.

Gripo priešas – skiepai
Nors gripo atvejų pasitaiko ištisus metus, tačiau, anot gydytojos, pakilimas, kuris kartais siekia net epidemijos lygį, paprastai stebimas vasario–kovo mėnesiais. „Gripui būdinga daug sunkesni ir ilgiau užtrunkantys simptomai nei sergant eiline virusine infekcija”, – primena J. Judickienė. Tad jeigu kamuoja stiprūs galvos skausmai, skauda raumenis, sąnarius, jaučiamas silpnumas, tarsi laužomi kaulai, o temperatūra pakyla iki 39 laipsnių – labai tikėtina, kad tai gripas. Patikima priemone nuo gripo įvardijami skiepai. Pasak gydytojos, geriausias laikas skiepytis yra spalio–lapkričio mėnesiai. Taip iki prasidedant gripo sezonui bus susidaręs imunitetas.
Tai, kad skiepai yra veiksminga priemonė nuo šios ligos, primena ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus duomenimis, spalio viduryje jau buvo užregistruotas ir pirmasis gripo atvejis. „Kiekvienais metais prieš gripo sezoną gyventojams primename apie skiepus. Gripo virusas nuolat kinta, todėl kiekvienais metais kuriama nauja gripo vakcina prieš tais metais planuojamą gripo viruso tipą”, – tvirtina J. Judickienė. Anot jos, vakcina ligos sukelti negali, tačiau kai kuriems žmonėms dėl jų imuninės sistemos ypatumų gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai, kurie yra lengvesni ir greitai praeina. Vakcina saugo nuo sunkių gripo susirgimų bei padeda išvengti komplikacijų.
Ypač rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priskiriamiems asmenims: nėščiosioms, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, asmenims, vyresniems nei 65 metai, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose bei asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, kvėpavimo takų bei inkstų ligomis ir lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais ar piktybiniais navikais.

Leave A Reply