Šį savaitgalį Kėdainiuose buvo kaip niekad daug šurmulio ir pramogų. Maisto ir gėrimų festivalyje „Radvilų virtuvė“ buvo galima ne tik skaniai pavalgyti, bet ir pasiklausyti paskaitos apie LDK didikus Radvilas – jų asmenybės kultūrą bei kasdienį gyvenimą. Apie visa tai papasakojo Vilniaus universiteto dėstytoja Neringa Dambrauskaitė.

Mokslininkė, pasitelkusi įvairius istorinius šaltinius, trumpai pristatė, kuo pasižymėjo XVI – XVII a. Radvilų, taip pat ir Kėdainių krašte palikusių didelį kultūrinį įspaudą, kasdienis gyvenimas, kuris buvo intriguojantis bei įdomus.

Kasdienybės istorija sulaukia vis daugiau dėmesio

„Labai smagu, kad čia, pas jus Kėdainiuose vyksta toks jaunatviškas ir žaismingas maisto ir gėrimų festivalis „Radvilų virtuvė“. Na, o mano misija kėdainiečiams pristatyti Radvilų istoriją – kuo jie buvo svarbūs Kėdainiams, kitiems miestams bei visai Didžiajai kunigaikštystei“, – pasakojo N. Dambrauskaitė. Pasak istorikės, pastaraisiais metais matomas žymus atsigręžimas į asmenybių kasdienybės istoriją, o suintensyvėję tyrinėjimai suteikia vis daugiau žinių apie šių didikų kasdienybę – mikroelementus, kurie yra įdomūs kiekvienam, tuo besidominčiam žmogui.

Yra žinoma, kad Radvilos mėgo medžioti, gyveno prabangiai, taip pat ir jų virtuvė pasižymėjo prabanga. Iš likusių laiškų galima sužinoti, kaip buvo auklėjamas kėdainiečiams itin svarbus Radvilų giminės atstovas – Jonušas Radvila. Jo tėvo laiškuose buvo akcentuojama, kad berniukas privalo būti auklėjamas dievobaimingu žmogumi.

„Labai daug informacijos suteikia laiškai, daiktų inventoriniai lapai, teismų bylos. Visa tai puikiai atskleidžia ir gyvenamųjų namų detales, ir netgi tai, ką didikai mėgo valgyti“, – pasakojo lektorė. Yra žinoma, kad Radvilos mėgo medžioti, gyveno prabangiai, taip pat ir jų virtuvė pasižymėjo prabanga. Iš likusių laiškų galima sužinoti, kaip buvo auklėjamas kėdainiečiams itin svarbus Radvilų giminės atstovas – Jonušas Radvila. Jo tėvo laiškuose buvo akcentuojama, kad berniukas privalo būti auklėjamas dievobaimingu žmogumi, „geru politiku ir geru tėvynės sūnumi“.

Parveždavo Vakarų Europos naujoves

„1604 metais Radvilų dvaro pirktų maisto produktų sąraše galima aptikti brangiausią prieskonį – šafraną, cukraus (XVII a. buvo importuota itin daug cukraus). Šių didikų virtuvė buvo tikrai labai prabangi, buvo ruošiamos tikrai įspūdingas puotas. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas estetikai: buvo svarbu ne tik sotumas, bet ir kaip atrodė stalas“, – teigė pašnekovė ir kartu pridūrė, kad Radvilos buvo labai išsilavinę, daug keliavo po užsienio šalis, iš kurių į gimtinę parsiveždavo Vakarų Europos madas ir tendencijas. Viena iš tokių naujovių – į Radvilų rūmus atkeliavusi šakutė, kiti stalo įrankiai bei indai.

Radvilos labai mėgo valgyti žvėrieną, laukinius paukščius, žuvis – šie produktai buvo tiek ir importuojami, tiek ir vietiniai, tad didikų asortimente vyravo sotūs, riebūs, kaloringi patiekalai. Todėl didikai Radvilos buvo gana apkūnūs žmonės. Tačiau būta ir išimčių – Mikalojus Radvila Rudasis buvo gana liesokas, mat valgė saikingai ir, galbūt, todėl išgyveno net 70 metų. O tai – nemažas laiko tarpas to meto žmonėms.

Radvilų laikų receptai

Dėstytoja iš Vilniaus universiteto paskaitos pabaigoje visiems garsiai perskaitė Radvilų laikus siekiantį receptą, kuriame išdėstyta, kaip skaniai išsikepti kaplūną (riebų, kastruotą gaidį).
„Paimk gerą kaplūną, jį iškepk, sukapok. Supjaustyk smulkiai svogūnus, juos iškept svieste. Įdėk kaplūną, įpilk vandens, vyno acto, įdėk šaukštą sviesto, truputį šafrano, pipirų, cinamono, imbiero, citrinos gabalėlių, alyvuogių, didelių ir mažų razinų bei cukraus. Na, ir tegul tai kepa, kol liks tik truputį skysčio ir visa tai patiek ant stalo“.

Manoma, kad kunigaikščių Radvilų dvaruose Kėdainiuose buvo pradėti kepti bulviniai blynai su mėsa. Auomet jie vadinti Kėdainių papločiais ir buvo kepami dideli, per visą keptuvę, tačiau ilgainiui forma sumažėjo, o šiandien šį patiekalą vadiname Kėdainių blynais. Dvare šie blynai tradiciškai buvo patiekiami su vištienos spirgais arba bruknių uogiene.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Vaidas

    Perskaičiau straipsnį ir truputėlį apstulbau.
    Šitos gerb doktorantės mokslinis interesas yra „LDK bajorų virtuvė XVI – XVII a. I p.“. Publikuoja mokslinius straipsnius, kalba tautai. Ir staiga pradeda kalbėti apie Radvilų dvarus Kėdainiuose (jų buvo ne vienas?..), kuriuose pradėti kepti bulviniai blynai… Ir net įmantrus lietuviškas-kėdainietiškas pavadinimas žinomas – „Kėdainių papločiai“! Ir padažo receptas pateiktas.. Nerealiai,istorikai ir lingvistai keliais turėtų atšliaužt lig to archyvo, kur buvo surasta tokia info!
    Vis dėlto klausimas, ar lektorė festivaly kažko užragavus paskelbė mokslo istorijos sensaciją, ar MUGĖ kažką tokio pavarė???
    Nes šiaip jau, bulvė į Lietuvą atkeliavo tik XIX a., labiau pradėta vartoti XX, o Kėdainių blynai – sovietmečio receptas…

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.