Skaidrumas yra vienas svarbiausias aspektų politikoje. Esant skaidriai politikai, žmonės linkę labiau pasitikėti politikais ir labiau domisi viešuoju gyvenimu. Kitais žodžiais tariant, skaidrumas yra tas kanalas, per kurį politika yra priartinama prie eilinio piliečio. Ir atvirkščiai, kuo mažiau skaidrumo, tuo mažesnis pasitikėjimas politikais ir domėjimasis viešaisiais reikalais.

 „Balticum TV“ filmuotuose debatuose, kurie kraštiečiams bus rodomi vasario 27-ąją 19 valandą, dalyvavo tik keturi kandidatai į merus (iš dešinės) Viktoras Muntianas, Rimgaudas Rimošaitis, Saulius Grinkevičius ir Olga Urbonienė. Nijolė Naujokienė į debatus neatvyko.

„Balticum TV“ filmuotuose debatuose, kurie kraštiečiams bus rodomi vasario 27-ąją 19 valandą, dalyvavo tik keturi kandidatai į merus (iš dešinės) Viktoras Muntianas, Rimgaudas Rimošaitis, Saulius Grinkevičius ir Olga Urbonienė. Nijolė Naujokienė į debatus neatvyko.

Visi suprantame, jog šiandien, XXI a., skaidrumui politikoje yra kaip niekada geros sąlygos, o informacinės technologijos leidžia išimtinai kiekvienam, kuris naudojasi kompiuteriu ir internetu, virtualiai „būti politikoje“. Pavyzdžiui, šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybės įgyvendinama e. demokratijos paslauga suteikia didžiules galimybes įsitraukti ir/ar sekti rajono politikoje vykstančius procesus.

Tačiau pastaroji priemonė yra daugiau pagalbinė domėjimosi politika forma. Labiausiai nuostatas formuoja politikai, kurių interpretacijos – įvykių aiškinimas – konstruoja tam tikrą vaizdinį kiekvieno mūsų galvoje. Dėl to, jeigu tam tikra bendruomenė apeliuoja į objektyvumą, kuris tuo pačiu užtikrina skaidrumo ir sąžiningumo principus, reikalingos besikartojančios diskusijos tarp skirtingus požiūrius turinčių politikų. Būtent debatai yra ta platforma, kuri padeda sėkmingai plėtotis bendruomenei, gerinti viešajo gyvenimo kokybę. Politinių debatų reikšmė ypatingai svarbi pasidaro prieš savivaldos rinkimus – pirmąjį ir didžiausią politinės piramidės sluoksnį. Politiniai debatai užtikrina, jog kiekvienas pilietis turi visiškai realizuotą teisę išklausyti ir pasirinkti geriausiai sugebėsiantį atstovauti kandidatą. Vieši politiniai debatai nėra individualaus politiko/ės pasirinkimo teisė. Tai yra politiko/ės prievolė. Nepadarius to, paminamos rinkėjų teisės, nes jie yra savotiškai apgaudinėjami, sąmoningai klaidinami, kadangi net jei ir vienas politikas atsisako dalyvauti tokiuose debatuose ir savo žinutę pateikia per kitus komunikacijos kanalus, toks politikas sugriauna objektyvumo principą. Tokiu atveju, kiekvienas tokio politiko/ės žodis rizikuoja būti ištrauktas iš konteksto ir subjektyvus, neįmanoma jų palyginti su alternatyviais požiūrais. Dėl to, kiekvienas kandidatas/ė privalo dalyvauti tokiose debatuose.

Jeigu Kėdainių krašto bendruomenė sutinka, kad objektyvumas vienas iš svariausių aspektų, leisiančių nuspręsti už ką balsuoti būsimuose rinkimuose, tuomet iškyla dilema, kaip vertinti aukščiau aprašyto tiesioginių debatų vakuumą Kėdainiuose? Pažvelgus į kitas savivaldybes, matosi, jog politinių debatų maratonai tiesiog verda. Vilniaus miestas, pavyzdžiui, surengė kandidatų protų mūšio žaidimą, Plungės nevyriausybinė jaunimo organizacija surengė kandidatų į merus debatus (pilieitnė iniciatyva!), kiti miestai, kaip kad Kaunas, Klaipėda ir kiti rengė tradicinius debatus.

Kėdainiuose ir apie Kėdainius taip pat vyksta debatai, bet su viena labai svarbia išimtimi – tiesioginiuose mero rinkimų debatuose nedalyvauja dabartinės valdančiosios daugumos kandidatė. Kaip galima tikėtis konstruktyviai diskutuoti apie rajono problemas, kai trūksta tokios jungties? Kodėl pastaroji kandidatė, užuot siekusi pati skatinti debatus ir įrodyti savo požiūrio, savo programos reikalingumą, pasirenka ignoruoti kitas opinijas ir dėstyti savo programą ne dialogu, diskutuojant, o monologo forma? Jaunimas pasakytų, kad toks kandidatas/ė bijo išeiti iš savo komforto zonos. Tiesioginiai mero rinkimai suteikia iki šiol neregėtas galimybes mažesniems rajonams „išeiti“ į respublikinę auditorija. „Lietuvos ryto“ televizija rengė dvi laidas apie Kėdainius. Svarbu pabrėžti, kad pirmojoje apie savivaldybės rinkimus, dabartinės valdančiosios daugumos atstovė dalyvavo. Tačiau antruose – debatuose dėl mero posto, kurie savo svarba pralenkia pirmuosius, minimos kandidatės jau nebuvo, kadangi kalba ten ėjo ne apie savivaldybę apskritai, o tiesiogiai apie merą ir jo viziją. Lygiai toks pats scenarijus pasikartojo prieš kelias dienas, filmuojant Kėdainių rajono kandidatų į merus politinius debatus „Baltucum TV“.

Pabaigai pasvarstykime, kodėl viena kandidatė pasikartojančiai vengia viešai diskutuoti apie rajono politiką ir nėra linkusi išklausyti kitų galimų idėjų ir pasiūlymų. Kodėl per beveik dešimtmetį tai tapo savotiška tendencija? Ką tai pasako, apie tokį kandidatą ir ar tai logiškai dera su vietinėje spaudoje formuojamomis nuomonėmis? Ir svarbiausia, ar kėdainiečiai tikrai žino, kuris kandidatas, kokius darbus žada nuveikti?

Valentinas Jankauskas

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.