Kai svarbu ne tik puodai

0

Kruopšti, atidi, kūrybinga – tokiais epitetais Kėdainių dailės mokyklos direktorė Vida Burbulienė apibūdino vieną Suaugusiųjų dailės studijos mokinių – Astą Adomavičienę. Ši moteris užsiėmimus dailės mokykloje lanko jau daugiau nei dešimt metų – nuo pat studijos įkūrimo, tad dailės mokyklos sienos ir suolai jai yra puikiai pažįstami.

Vienas mylimiausių A. Adomavičienės kurtų darbų – dukros Bertos portretas.

„Meno pasaulis – tai ta vieta, kur gali panirti į fantastikos pasaulį“, – šypteli A. Adomavičienė, kurią kūryba, estetika, saviraiška per meną lydi nuo pat mažumės. O ir mokytis kažko naujo, įgyti papildomų žinių, kaip tikina pašnekovė, niekada nevėlu. Juk taip nuostabu pildyti savo svajones!

Trauka dailei – nuo pat mažumės
„Mane dailė traukė visada. Mano tėvukas buvo meniškos sielos – jis vis sakydavo, kad kai tik išeis į pensiją, tuomet jau pradės tapyti, mes vis tam laiko iki tol nerasdavo. Tačiau net ir tapęs pensininku tapyti nepradėjo. Aš ir pati nuo mažens labai mėgdavau piešti – kone visi mano sąsiuviniai būdavo išpaišyti. Vaikystėje lankiau ir dailės būrelį“, – pasakojimą apie save pradėjo moteris.
Vėliau, sukūrusi šeimą bei namuose augindama dvi savo atžalas, moteris taip pat nepaleido pieštuko iš rankų. Moteris nusišypso pasakodama, kad anksti pastebėjusi, jog ir jos vaikai turintys polinkį dailei.
„Pastebėjau, kad sūnus turi polinkį tapyti, tiesa, jis pats nusprendė lankyti futbolo užsiėmimus. O ir dukra pati paprašė mokytis Dailės mokykloje. Šiuo metu ji mokosi kosmetologės profesijos, tad mokslai šioje mokykloje jai tikrai buvo labai naudingi“, – pasakojo A. Adomavičienė.

Dar viena A. Adomavičienės aistrų – keramika. „Dievinu ją“, – prasitarė kūrėja.

Būtinos ir pertraukėlės
Moteris jau daugiau nei dešimtmetį lanko Kėdainių dailės mokyklos suaugusiųjų dailės studiją. Ji čia – nuo pat pradžių!
„Dailės mokykla, kaip pamenu, dar buvo senose patalpose. Kartą į ją užėjau ir paklausiau mokytojų – o kodėl gi nedarot užsiėmimų suaugusiesiems? Patikinau jas, kad pati su mielu noru juos lankyčiau, net sėdėčiau pamokose kartu su vaikais! Ir labai apsidžiaugiau išgirdusi atsakymą, kad tais pačiais metais studija ir atsidarė. Pradėjau ją lankyti ir labai džiaugiuosi tokiu savo pasirinkimu“, – pasakojo moteris.
Pašnekovė prisipažino dailės mokykloje ne tik išmokusi daug naujų įgūdžių, įgijusi nemažai praktikos, bet ir atradusi naują aistrą – keramiką.
„Iš tiesų dievinu keramiką. Vis norėjosi kažko naujo išmokti, mat kai darai tą patį per tą patį, po kažkiek laiko tai nusibosta. Nejučiom pradedi ieškoti kažko naujo – naujų technikų, naujų tekstūrų, naujų saviraiškos būdų. Būna momentų, kuomet išsisemi – tuomet padarau kūrybinę pertraukėlę. Mokytojos dar paskatina, sako: „gerai, pailsėk“. Na, o jau grįžus kūrybiškumas liejasi per kraštus“, – šypsosi A. Adomavičienė.
Tik atėjus į dailės mokyklą, niekas iš karto nepuolė tapyti – pirmiausiai vyko susipažinimas su guašu, akvarele, tapybos technikos pradžiamoksliu. Vėliau prasidėjo kūrybinis darbas.

Vyrauja fantastiniai motyvai
Paklausta, kuo ją, aliejinės tapybos mėgėją, patraukė keramika, moteris trumpam susimąsto. „Tikriausiai tuo, kad yra mažiau taisyklių. Tapyboje reikia labai žiūrėti, kad, pavyzdžiui, teisingai būtų parinktos parinktos šiltos ar šaltos spalvos, jų gama. Nors, aišku, išminkyti molį ir sukurti dirbinį taip pat sudėtinga – skirtingos molio rūšys turi savo lipdymo specifiką. Bet visas tas čiupinėjimas, lipdymas rankomis man labai patinka“, – pasakojo moteris. Tiesa, beveik visi jos kūriniai yra ne taikomojo, o labiau dekoratyvinio pobūdžio.
„Jie yra skirti puošybai, o ne panaudojimui buityje. Mano kūriniai – tai absoliuti fantazija. Nėra jokių realių pavidalų, vyrauja abstrakcijos. Tiesa, yra keletas moteriškių, tačiau vis dėlto vyrauja nerealios abstrakcijos“, – pasakoja pašnekovė.
Pasižymintys abstraktumu ir įvairiomis savomis interpretacijos yra ir moters tapybos kūriniai. „Pastaruoju metu man labai imponuoja ir traukia būtent moters veidas, todėl tapau ir improvizuoju, ypač su jos plaukais, šukuosenomis. Kodėl moters veidas? Kartą per vieną dailės pamoką mokytoja pasiūlė nukopijuoti portretą, kartu atkreipiant dėmesį į žmogaus veido bruožus. Nupiešiau piemenaitę ir kažkaip užsikabinau, nuo to viskas ir prasidėjo. Tiesa, kol nutapau kūrinį, užtrunku gana ilgai, kartais trunka net pusę metų (nusijuokia). Taip, ilgokai, bet man reikia subrandinti idėją, atrasti ryšį su kūriniu. Jei nematai vizijos, neįmanoma piešti“, – apie savo asmeninį kūrybinį procesą pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad labai žavisi kitomis dailės studijos mokinėmis, kurios tapo greitai. „Tačiau man taip neišeina“, – teigė ji.

Keramikos darbai – įmantrių ir originalių formų bei tekstūros.

Žvilgsnis su šypsena į pirmuosius darbus
Moteris patikino, kad pradėjus mokytis Dailės mokykloje, jos braižas bei kūryba tapo žymiai brandesni. O ir į pirmuosius savo darbus dabar tenka žiūrėti su atlaidžia šypsenėle:
„Turiu namuose vieną kambarėlį, kuriame esu susikabinusi darbus nuo vienų iš pirmųjų iki kurtų pastaruoju metu. Tiesa, į tuos pačius pirmuosius dabar net nelabai ir norisi žiūrėti (šypsosi). Tačiau vis tik jie yra mano kūryba, mano atsiminimas.“
O ir išsiskirti su ilgai brandintais, kurtais kūriniais yra sunku. „Vieną savo kūrinį esu padovanojusi, bet jau prieš pradėdama kurti žinojau, kad tai bus dovana. Ir todėl nebuvo skaudu išsiskirti. Tačiau ar galėčiau kitus savo darbus padovanoti (susimąsto)…. net nežinau“, – pasakojo ji.
Kūrybiškumu pasižyminčiai moteriai pavyko atrasti ir dar vieną širdžiai mielą užsiėmimą. Tai – floristika. Ir nors naujojo pomėgio mezgasi dar tik užuomazgos, moteris tikino, kad darbas su augalais ją labai traukiantis.
„Esu įsitikinusi, kad kūrybiškumas praverčia visur – ir namuose, ir gyvenamojoje aplinkoje, ir net, pavyzdžiui, auginant gėles. Net ir ieškau nepaprastų, bet išskirtinių, kažkuo kitokių gėlyčių. Kūrybiškumas, netradicinis mąstymas padeda įvairiose situacijose“, – pasakojo pašnekovė. Kartu ji pridūrė, kad ankstyvos kūrybiškumo pamokos jai taip pat labai praverčia ir jos dabartiniame darbe – moteris Specialiojoje mokykloje dirba vyr. virėja. „Be abejo, polinkis į meną praverčia ir darbe, kuomet reikia serviruoti stalą, puošti patiekalus. Man labai aptinka grožis, estetika, stengiuosi save kasdien apsupti tik tai, kas yra gražu“, – pažymėjo A. Adomavičienė.

Leave A Reply