Kad mylinti širdis plaktų ilgai

0

Šv. Valentino dieną Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure vyko paskaita apie stresą bei jo valdymą. Gražią ir saulėtą dieną tarsi pati gamta kvietė švęsti gyvenimą ir gyventi save apsupant pozityvu.

Psichologas N. Markauskas, skaitęs paskaitą apie stresą ir jo valdymo būdus, pirmiausia kvietė nustoti lėkti per gyvenimą, atsigręžti į save, savo vidų.

Nuolatinis stresas (įvardijamas kaip pastovi nervinė būsena) sukelia daug rimtų sveikatos sutrikimų, tarp kurių ir širdies bei kraujagyslių sistemų ligos. Lietuvoje tai – dažniausia mirties priežastis.
Pasak paskaitą apie stresą ir jo valdymą skaičiusio psichologo Narimanto Markausko, norint būti ramiam, pirmiausia reikia atsigręžti į save, į savo vidų ir tiesiog nurimti.
„Šiandieninis žmogus yra nuolatiniame bėgime, tačiau vis tiek reikia kažkada sustoti ir pasižiūrėti, kur mes bėgame. Mūsų greitumas, mūsų skubėjimas į nežinia kur sveikatai padaro labai daug žalos. Visi vis kažkur bėgame: iš darbo, iš susitikimų. Kai paklausiu, ko jums į tuos namus taip skubiai reikia, man atsako: tiesiog reikia… Pastebiu, kad mūsų visuomenėje streso lygis vis auga. Mano supratimu, mes turėtume stengtis neįsivelti į stresines situacijas, patys neieškoti problemų, taip pat kuo rečiau naudotis didžiuliais informacijos srautais, kurie mums visiškai nereikalingi. Turėtume grįžti prie savęs, prie savo vidaus, prie savo aplinkos. Pakelkime galvas ir pasižiūrėkime, kaip atrodo dangus, kaip atrodo debesys. Tikriausiai dažnas žmogus tiksliai nepasakys, kada paskutinį kartą žiūrėjo į viršų. Labai svarbu, kad savo viduje galėtume atsikvėpti, atitrūkti nuo tos kasdienybės, rutinos“, – pasakojo psichologas.
Paklaustas, kokius pagrindinius patarimus jis skiria pacientams, norintiems savo gyvenime sumažinti patiriamo streso lygį, jis pateikia kelis elementarius ir paprastus patarimus.
„Mes turime tiesiog neįsivelti į stresą. Nereikia labai žavėtis įvairiomis televizijos laidomis, taip pat padėkime į šoną mobiliuosius telefonus, kurie visą laiką mūsų rankose, o mes visada skaitome kažkokią informaciją. Tačiau ar visada ji mums reikalinga? Ką mes su ja darysime? Mes pamirštame pasidomėti tuo, kas mums būtų iš tiesų vertinga kaip save tobulinančioms asmenybėms“, – pažymėjo specialistas.
Kartu jis pastebi, kad šiais laikais mes bendraujame gerokai mažiau. Vienas pavyzdžių – mes vis rečiau vaikštome į svečius, nes nenorime sudaryti šeimininkams problemų, kaip mus vaišinti, kaip priimti.
„Niekas negali pakeisti mūsų natūralaus bendravimo, šypsenų, akių žvilgsnio – jokie telefonai, „skaipai“ ir visa kita. Šypsena niekada nieko nekainuoja ir su ja galima daug ką gero nuveikti. Pamatykime ir malonius dalykus, pasakykime vienas kitam švelnesnius žodžius. Prisiminkime vieni kitus. Mylėkime vieni kitus“, – kvietė N. Markauskas.
Susitikimo su kraštiečiais metu buvo galima ne tik išgirsti psichologo patarimų bei pastebėjimų, bet ir praktiškai išbandyti tam tikras atsipalaidavimo technikas.
Susitikime dalyvavo širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programos dalyviai ir kėdainiečiai, besirūpinantys savo sveikata.

Leave A Reply