Ką įžvelgė lietuvių literatūros klasikas Juozas Baltušis?

6

Įžvalgus buvo tas lietuvių literatūros klasikas Juozas Baltušis – rašė apie praėjusiojo šimtmečio pirmąją pusę, o gana taikliai apibūdino 21-ojo amžiaus situaciją Kėdainiuose.

karikatura-kedain-2Įsiskaitykite į cituojamą ištrauką iš J. Baltušio romano ,,Parduotos vasaros“. Ar joje aprašyta situacija, kai klebonas, viršaitis ir policijos viršininkas po rinkimų dalijasi valdžią, neprimena šių dienų Kėdainių?
Primena ir dar kaip: tarpukariu, klebonui patarus, viršaitis su nuovados viršininku po rinkimų nutaria susikeisti vietomis.
Kažkam patarus, jau kurį laiką taip pat elgiasi ir mūsų rajono savivaldybės vadai:
vieną kadenciją mere būna Nijolė Naujokienė, o ją pavaduoja Rimantas Diliūnas;
kitą kadenciją vadu tampa Rimantas Diliūnas, o jį vaduoja R. Naujokienė;
dabar į rajono merus vėl veržiasi N. Naujokienė.
Kaip Jūs manote, kam patarus, vyksta šie perstumdymai rajono valdžioje ir kas mūsuose pakeičia tarpukario miestelio kleboną?
Atsakymus siųskite paprastai paštu (LT-57254, ,,Mugės redakcija“, Radvilų g. 11), internetu (mugeredakcija@delfi.lt ) arba skambinkite telefonu 52 277). Originaliausius pastebėjimus skelbsime laikraštyje.

Ištrauka iš romano ,,Parduotos vasaros“ antrosios dalies (Juozo Baltušio ,,Raštai“, penktasis tomas, puslapiai 346-348, Vilnius, leidykla ,,Vaga“, 1982 meta):

Nijolė Naujokienė ir Rimantas Diliūnas įprato rajono mero regalijomis keistis vienas su kitu.

Nijolė Naujokienė ir Rimantas Diliūnas įprato rajono mero regalijomis keistis vienas su kitu.

„O vakare klebonijoj vėl buvo susirinkę viršaitis Utkus, nuovadas Žilius ir vaistininkas Urbutis – nuolatiniai kunigo galo svečiai pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Ir ne tiek gėrė šiandien, ne tiek kando, kiek šaukė, šnekėjo, aiškino vienas kitam. O neramiausias buvo nuovadas Žilius.
– Štai… štai prie ko privedė mūsų pasyvumas! Juk sakiau! Kalbėjau! Aiškinau! Dabar viskas pralaimėta, pralošta, pražiopsota, prarasta!..
– Tamsta teisus, ponas Žiliau, – pritarinėjo jam viršaitis Utkus. – Absoliučiai teisus! Nuo žilos senovės, nuo senų senelių…
– Ė, meskite savo žilą senovę! – kirto jį nuovadas Žilius. – Kas ji šiandien mums, toji senovė? Neatsilauši, nepagrauši, kokią skylę su ja užkiši? Ir ne senovėje gyvenam, štai ką reikia suprasti! Senovė palauks, o šiandien, šiandien ką daryti?
– Aš tik apie Lietuvą, ponas Žiliau….– suvapėjo Utkus.
– Lietuva – tai mes! – suriko nuovadas.– Ką daryti, klausiu?
– O ką tamstos norėtumėte daryti? – pasigirdo ramus klebono balsas.
– Aš? Tai aš ką norėčiau daryti? – virė nuovadas Žilius.– Jūs… juokiatės iš manęs, kunige klebone? Kas laimėjo rinkimus? Bedieviai, liberalai, bolševikai! Ne rytoj, poryt jie legalizuos komunistų partiją, tikiuosi, jūs suprantate, ką tai reiškia?
– Šventa teisybė,– vėl atsišaukė viršaitis Utkus.– Tamsta, ponas viršininke, teisingai analizuojate dabartį… Pražūtis!
– Kam pražūtis? – vėl pasigirdo klebono balsas.
– Lietuvai, argi tamsta nesupranti, kunige klebone?! – šaukė nuovadas Žilius.– Lietuvai, tėvynei mūsų brangiai!..
–Ar Lietuvai?
– Kiekvienas mūsų pirmiausia galvojame apie Lietuvą… Iš gilios praeities, iš žilos senovės semiame, iš senelių, prosenelių…
– Imkim ir išgerkim,– pasiūlė klebonas.
– Išgerti? Tokiu metu išgerti? Atleiskite, kunige klebone!.. – rėkė nuovadas Žilius.
– O kodėl neišgerti? Visada išgerdavom, kodėl dabar ne?
– Tai bus Pyro… Pyro puota, kunige klebone!..
– Tikrai Pyro puota,– pratarė viršaitis Utkus.– Tamsta, brangusis pone viršininke…
Ir iš karto nutilo abu, viršaitis ir nuovadas. Matyt, laukė, ką pasakys klebonas. O tasai neskubėjo. Skimbtelėjo stikline kartą ir kitą, sučerškino peiliu ir šakute, paklausė:
– Kas jūs buvote, ponas Žiliau, iki rinkimų?
– Aš!? Tamsta, kunige klebone, šito klausiate manęs?!
– Ko gi kito turėčiau klausti?
– Na… aš…– sumurmėjo nuovadas Žilius ir tuoj suriko – Pagaliau, mano uniforma sako, kas aš toks!
– Teisingai, pone Žiliau. Uniforma viską pasako apie tamstą. Na, o tamsta, ponas Utkau?
– Che che che… Juokiatės iš manęs, kunige klebone?..
– O jeigu – iš tikrųjų?
– Che…– vėl kiktelėjo viršaitis Utkus, ir nelabai linksmai kiktelėjo. – Viršaitis… viršaitis aš buvau!
– Štai ir puiku, mano ponai, – lyg ir apsidžiaugė kunigas klebonas. – Tamsta buvai viršaitis, o tamsta štai policijos nuovados viršininkas, visiškai puiku! Na, o dabar tamsta, ponas Žiliau, pabūsite viršaičiu…
– Viršaičiu?! Aš… viršaitis?!
– Kodėl gi ne? Alga ta pati, padėtis ta pati, žmonių pagarba… na, irgi ta pati.
– Palaukite… O kurgi man tada? – paklausė viršaitis Utkus.
– Atsiras ir tamstai vieta. Buvote viršaitis, dabar pabūsite policijos nuovados viršininku.
– Nuovados viršininku?! Juokiatės, kunige klebone!
– O kodėl gi ne? Išgerkim, mano ponai!
Tylu dabar pasidarė kunigų gale. Klebono žodžiai, nors nelabai garsiai pasakyti, matyt, pritrenkė visus. Rapolas nusišaipė mūsų gale, grįžtelėjo į mane:
– Girdi?
– O ką?
– Valdžią dalinasi.
– Chie-e!..– staiga žviegtelėjo kunigų gale vaistininkas Urbutis, visą vakarą pratylėjęs tenai. – O juk genialiai tamstytės sumanyta! Garbės žodis ir šventas kryžius! Jeigu neprisimenate, leiskite man priminti, tamstytės, visada ir visur aš sakiau: kada bažnyčia kaip uola, o visi mes – aplinkui bažnyčią, tada ir mes patys – uola. Uola, gerbiamieji!
– Palaukite… – vėl prašneko nuovadas.– Vadinasi, kunige klebone, vadinasi… iš tikrųjų? Tai yra… aš norėjau pasakyti? Vadinasi, tamsta tikras, kad šitai įmanoma ir kad aš… ir kad ponas viršaitis Utkus… taip sakant?
– O kodėl gi ne, ponas Žiliau? Po rinkimų pareigūnai visada keičia vietas. Ir man tiesiog nesuprantama, ko jūs laukiate, ko delsiate? Ar manote, kas nors turi ateiti ir sukeisti jums vietas? Jeigu ir ateis, tai postus pasiims sau. Jūsų vietoje seniai būčiau viską sutvarkęs. Išgerkim, mano ponai!..
– Che-e!..– vėl žviegtelėjo Urbutis. – Puikiai pradėta ir puikiai užbaigta. Išgerkim! Šiandien reikia išgerti… Iki dugno, ponai, ir tegu klesti, tegu žydi ir stiprėja tėvynė Lietuva!
Sudžingsėjo stiklinės.
– Jau pasidalino, – pranešė Rapolas.“

 

6 komentarai

  1. Man dabartine Kedainiu politika labiau primena ne Smetoninius laikus, o Rusija: pabuvo Naujokiene mere (Putinas prezidentu), tada leido valdzia pasidziaugti Diliunui (Medvedevui), o po to vel i valdzia grazinama Naujokiene (Putinas). Is visa tai daroma musu, rinkeju, rankomis. Megstame pasisaipyti is neve naiviu rusu, o patys, ar ne tokie pat esame?

  2. laisvamanis on

    nieko naujo po saule, daug kas jau išbandyta, belieka tik pakartot. Kompartijos metodai, centro komitetas, politbiuras, oficiozas “pravda“, lozungas “partija – liaudies protas, garbė ir sąžinė“, vienintelė(-is) neklystanti(-s), genseką audringais aplodismentais sutinkanti liaudis, postus besidalinantys kolaborantai…

  3. Na, ko jūs burnojat? Tie, kurie sako, kad viskas blogai, patys dažniausiai neina balsuoti. Išsirinksit šį kartą tiesiogiai merą ir vistiek bus nepatenkintų. Neklystančių nėra, bet N. Naujokienę labai gerai pažįstu ir žinau, kiek širdies, laiko ir nervų atiduoda savo darbui.

  4. laisvamanis on

    Marijai: neina balsuoti ne tie, kurie kritikuoja, o tie, kuriems viskas vienodai, ir burnoja jie nuolat, ir nepatenkinti jie būna turbūt viskuo be išimties. Kritika, nuomonės turėjimas bei jos išsakymas nėra t.p. kas burnojimas. Buvo laikai, kai visi privalėjo turėti vieną nuomonę, o teisingiau sakant, ne turėti ją, o pritarti tai vienai, nekvestionuojamai nuomonei. Jums tai patiko?

  5. Nemanau, kad viskas, ka daro Darbo partija ir Naujokiene, butinai blogai. Taciau per ilgas buvimas valdzioje visada veda i issigimima – tai jau irgi matosi: klaitaliojasi mero poste vienas kita, pradeda manyti galį sneketi ir daryti, ka nori. Vadinasi, laikas keisti, reikia nauju veju, o tai Kedainiai tikrai darosi panasus i Rusija ar Baltarusija…

Leave A Reply